Gulbė (astronomija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gulbė (Cygnus, Cyg) – 16-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Lietuvoje matomas ištisus metus, geriausiai – vasarą ir rudenį. Ryškus žvaigždynas, šviesiausia žvaigždė Denebas kartu su Vega ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar Ptolemėjaus). Kartais vadinamas Kryžiumi. Arabų šalyse vadinamas Višta.

[taisyti] Mitologija

• Dzeusas, pasivertęs gulbe, norėdamas patekti pas Ledą;
• Po mirties Orfėjas tapo gulbe ir buvo įkeltas į dangų su savo lyra;
• Po to kai Faetonas nukrito į Eridano upę, gulbė rado jo kūną;
• Kartu su kitais paukščiais galėjo simbolizuoti Stimfelo paukščius, kuriuos nukovė Heraklis;
• Kiniečių mitologijoje šis žvaigždynas – tiltas sujungiantis mylimuosius Niu Lang and Zhi Nu.

[taisyti] Ryškiausios žvaigždės

• Denebas – α Cyg 1^m,25. Žydroji milžinė, nutolusi nuo Saulės sistemos per maždaug 1800 šviesmečių, už Saulę šviesesnė beveik 60 000 kartų. Jei Denebas būtų nutolęs panašiu atstumu kaip Sirijus, jis šviestų beveik taip pat ryškiai kaip Mėnulis.
• Albirėjas – β Cyg dvinarė: 3^m,05+5^m,12 – dvinarė žvaigždė.
• Sadiras – γ Cyg 2^m,23
• Gienachas – ε Cyg 2^m,48

[taisyti] Kiti objektai

• Padrikieji spiečiai M29, NGC6871
• Ūkai – supernovų liekanos – NGC 6826 (Tinklo ūkas), NGC 6992
• Difuzinis ūkas NGC 7000 (Šiaurės Amerika), šiek tiek į rytus nuo Denebo.
• Padrikieji spiečiai M 29, M 39;
• Galaktika NGC 6946;
• Planetinis ūkas NGC6826;
• A Cyg – stipriausias užgalaktinis radio šaltinis (dvi radiogalaktikos);
• X-1 Cyg – juodoji skylė (numanoma)