Helijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija

Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai \| Titanai Mūzos \| Nimfos Fantastinės būtybės
Dvylika titanų
Kronas Japetas Hiperionas Okeanas Krejas Kojas	Rėja Mnemosinė Febė Temidė Tėja Tetija
Titanų vaikai
Atlantas Epimetėjas Prometėjas Menotėjas Metidė	Leto Helijas Selenė Eos Astraja
Pusdieviai \| Trojos karas

Graikų mitologijoje Helijas (gr. Hêlios – „saulė“) – saulės dievas, titano Hiperiono ir Tėjos sūnus. Helijas turėjo dvi seseris, mėnulio deivę Seleną ir aušros deivę Eos. Helijas buvo vaizduojamas kaip važnyčiojantis po dangų liepsnojantį vežimą. Su juo būdavo asocijuojami gaidys ir erelis. Minima, kad Helijas galėjęs išgydyti akluosius. Helijas kartais yra minimas epitetu Helios Panoptes („visas matomas“).

Jo vežimo žirgų vardai buvo Pirosas, Eosas, Aetonas ir Flegmonas.

Romėnų mitologijoje Heliją atitinka Solas. Jis buvo garbinamas ant Kvirinalijaus kalvos.

Helijui buvo skirtas Rodo kolosas.

[taisyti] Kultas

Helijas buvo garbinamas Peloponese ir ypač Rodo saloje, kur jo garbei buvo rengiami kasmetiniai gimnastikos turnyrai. Rodo kolosas buvo paskirtas Helijui.

[taisyti] Mitai

Geriausiai žinoma legenda susijusi su Heliju yra jo sūnaus Faetono bandymas važiuoti per dangų Saulės vežimu, kuris jam pasibaigė tragiškai.
Helijui auksinį vežimą nukaldino Hefaistas.
Tą dieną, kai dievai dalinosi pasaulį, Helijas turėjo apšvietinėti žemę, todėl jam nieko neliko. Tada jis iš jūros iškėlė Rodo salą ir pavadino ją Rodo sala (žmonos Rodės garbei).

[taisyti] Vaikai

Su Aigle

Charitės
1. Aglaja
2. Eufrosinė
3. Talija

Su Keto (nimfa):

Astridė^[1]

Su Klimene

Heliadės
1. Aegijalė
2. Aiglė
3. Aiterija
4. Helija
5. Meropė
6. Foebė
7. Dioksipė
Faetonas

Baktrijos karaliaus Plato moneta su Helijumi (145–140 m.). Viršuje: Plato biustas su vainiku. Apačioje: Saulės dievybė Helijas, vairuojantis keturžirgį vežimą. Graikų legenda: BASILEOS EPIFANOIS PLATONOS „Karalius Plato, Dievo apsireiškimas Žemėje“.