Heliocentrizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heliocentrizmas – Saulės sistemos astronomijoje sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę. Modelis sukurtas XVI amžiaus pabaigoje, pakeitė geocentrinį modelį. Žodis kilęs iš senovės graikų kalbos (Helios = "saulė" and kentron = "centras"). Istoriškai, kuris laiko Žemę visatos centru. Kad Žemė yra visatos centras dar buvo manoma iki Koperniko laikų XV a.