Hesperidės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
| Nimfų rūšys | |
|
|
| Žymiausios nimfos | |
|
|
|
Graikų mitologijoje Hesperidės – keturios Atlanto arba Dzeuso su Temide arba Hespera dukros (arba Forkino ir Keto, arba Niktės ir Erebo). Jos yra priskiamos prie nimfų driadžių. Jų pagrindinis darbas buvo saugoti sodą su auksiniais obuoliais. Tas, kuris atsikąsdavo auksinio obuolio tapdavo nemirtingas. Hesperidės buvo Aiglė, Eritėja, Hesperija, Aretuzė.
Taip pat Hesperidėmis (kitas pavadinimas Laimė salos) buvo senais laikais vadinamos salos esančios labai toli vakaruose nuo žinomo pasaulio. Jos galėjo būti dabartinės Kanarų salos, Madeiros salos, Kape Verde.
Heraklis vykdydamas dvylika žygdarbių, įkalbėjo Atlantą už jį gauti auksinių obuolių iš Hesperidžių saugomo sodo, pasiūlęs palaikyti dangaus skliautą kol šis grįšęs. Grįždamas Atlantas nusprendė palikti dangaus skliautą laikyti Herakliui, bet šis jį pergudravęs, pasakydamas Atlantui jog jo apsiaustas smunkąs ir reikia jį pasitaisyti (kita vers. kol jis pasidarys pagalvę iš plaušų ir užsidės ant galvos). Taip Heraklis ir paliko Atlantą belaikantį dangaus skliautą.
