Hidrogeologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hidrogeologija – geologijos skyrius, tiriantis požeminio vandens kilmę, susidarymo, paplitimo ir filtracijos dėsningumus bei panaudojimo ūkyje galimybes.
Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo XIX a. antroje pusėje. Pagrindinės mokslo šakos:
- hidrogeodinamika, nagrinėjanti požeminio vandens tekėjimo dėsningumus,
- hidrogeochemija, nagrinėjanti požeminio vandens cheminės sudėties kitimo dėsningumus,
- hidrotermija, nagrinėjanti požeminio vandens termines savybes ir terminės sklaidos dėsningumus,
- paleohidrogeologija, nagrinėja požeminio vandens susidarymo ir evoliucijos dėsningumus
- regioninė hidrogeologija, nagrinėja atskirų Žemės regionų požeminio vandens susidarymo, tekmės sąlygas,
- ekohidrogeologija.
Šis mokslas naudojasi geologijos, gruntotyros, meteorologijos, hidraulikos, chemijos, fizikos ir matematikos mokslų pasiekimais.
Požeminis vanduo grunte gali būti šių tipų:
- vanduo garų pavidale,
- susietas vanduo:
- stipriai susietas (higroskopinis),
- silpnai susietas,
- kapiliarinis vanduo,
- nesusietas (gravitacinis) vanduo,
- kieto būvio vanduo,
- kristalinis, chemiškai susietas vanduo.
[taisyti] Pagrindinės hidrogeologijos sąvokos
- Vandeningas sluoksnis
- Vandenspara
- Filtracijos koeficientas
- Poringumas
- Vandengraža
- Gruntinis vanduo
- Hidrogeologinis langas
 |
Šis geologinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
