Imperializmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Imperializmas – politika, kuriai būdingas kontrolės ar valdžios užsienio teritorijoms stiprinimas kaip priemonė imperijos sukūrimui ir/arba išlaikymui. Tai vyksta arba tiesioginiu teritorijos užgrobimu ar apgyvendinimu, arba netiesioginiais metodais – šių teritorijų politikos ir/arba ekonomikos kontroliavimu. Terminas dažnai vartojamas apibūdinti nacijos dominavimą atokiose žemėse, nepriklausomai nuo to, ar nacija laiko save imperijos dalimi. „Imperializmo epocha“ paprastai apibrėžia Naujojo imperializmo laikotarpį, prasidėjusį 1860 m., kai didžiosios Europos valstybės ėmėsi kitų žemynų kolonizavimo.

Pradžioje terminas „imperializmas“ buvo vartojamas antroje XIX a. pusėje apibūdinti tokių šalių kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija ekspansiją į Afriką ir abu Amerikos kontinentus. Veikale „Imperializmas kaip aukščiausioji kapitalizmo stadija“ Leninas aiškino, jog kapitalizmui buvo būtinas imperializmas tam, kad būtų galima rasti naujų rinkų ir išteklių. Šios būtinos kapitalizmo ekspansijos už tautinių valstybių ribų teorijos taipogi laikėsi Roza Liuksemburg ir liberalų filosofas Hana Arendtas. Tačiau vėliau marksistų mokslininkai „imperializmą“ pavertė kapitalistinės tarptautinės prekybos ir bankininkystės sinonimu.

Kadangi nemarksistine prasme terminą „imperializmas“ galima vartoti apibrėžiant intelektualinę poziciją, jis reikštų tikėjimą, kad imperijų sukūrimas ir išlaikymas yra teigiamas dalykas, greičiausiai palaikant kultūrinio ar kito pranašumo prielaidą.

Imperializmas susilaukia daug kritikos, kadangi istorija rodo, jog jis buvo neretai naudojamas ekonominiam išnaudojimui: imperialistinės valdžios struktūros naudojosi kitomis šalimis kaip žaliavų ir pigios darbo jėgos šaltiniais, formavo jų ūkį taip, kad jis atitiktų tų struktūrų interesus, ir vertė tų šalių gyventojus skursti. Kai imperializmas derinamas su kariniu šalių, nepažeidinėjančių žmogaus teisių, užgrobimu, tai laikoma laisvės ir žmogaus teisių pažeidimu.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių kritikuoja imperializmą ne ekonomiu ar politiniu, o tiesiog kultūriniu lygiu, ypač plačiai paplitusią globalinę amerikietiškosios kultūros įtaką. Tačiau kai kurie mąstytojai ginčija šią teoriją, teigdami, jog ji labai subjektyvi ir taikoma tik išskirtiniams atvejams.