Impotencija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Impotencija (lot. impotentia – silpnumas, negalia) – šnekamojoje kalboje plačiai vartojamas terminas, apibūdinantis vyro lytinius sutrikimus. Seksologijoje terminas beveik nevartojamas, kadangi jį pakeitė tikslesnis – erekcijos sutrikimai. Impotencijos prasmę įvairūs mokslininkai suvokė skirtingai: vieni ja vadino erekcijos nebuvimą, kiti – priešlaikinę ejakuliaciją, treti – vyro nevaisingumą. Impotencija vadinami sutrikimai retai būna negrįžtami – erekcijos sutrikimai dažniausiai yra laikini, kylantys dėl partnerių psichologinio nesuderinamumo ar nenoro prisitaikyti.
