Individualioji psichologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Individualioji psichologija – viena iš psichoanalizės krypčių. Jos pradininkas yra A. Adleris.
Individualioji psichologija remiasi prielaida, kad žmogaus asmenybės struktūros (individualybės) pagrindai, tam tikra gyvensena susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje (iki 5 metų amžiaus) ir lemia visą vėlesnę jo psichinę raidą. Dėl savo fizinio ir psichinio nebrandumo vaikas išgyvena menkavertiškumo jausmą; norėdamas šį jausmą įveikti ir įtvirtinti save kaip asmenybę, individas pradeda kelti sau tikslus. Jeigu tikslai realūs – asmenybė vystosi normaliai, jeigu fiktyvūs – tampa neurotiška ir asociali.
[taisyti] Šaltiniai
- Psichologijos žodynas. (c) Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius, 1993. ISBN 5-89950-016-6 (UDK 159.9(038))
 |
Šis psichologinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
