Istorizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Istorizmas (mene) – viena iš meno krypčių. Terminas susiformavo XIX a. devinto dešimtmečio Vokietijoje.
Istorizmui būdingas praeities meno stilių pakartojimas, pagrįstas moksliniais meno istorijos tyrinėjimais. Istorizmu grindžiamos neostilių ir eklektikos meno krypčių nuostatos. Istorizmą XIX a. pirmoje pusėje suformavo romantizmo idėjos, istorizmo poveikis pastebimas kūrinių, sukurtų iki XX a. pradžios, stiliuje. Labiausiai pasireiškė architektūroje per neobaroką, neorenesansą, neoromaniką, neobizantiką.