Izraelio geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Izraelis išsidėstęs Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje (Levante). Šiaurėje ribojasi su Libanu (79 km), šiaurės rytuose – su Sirija (76 km), rytuose – su Jordanija (238 km), pietvakariuose – su Egiptu (255 km). Vakarinį šalies pakraštį skalauja Viduržemio jūra (180 km). Pietuose turi trumpą pakrantę su Akabos įlanka. Iki 1967 m. Izraelio teritorija buvo 20 700 km², kurios sudėtyje buvo 445 km² vidaus vandenų. Šalies plotis 10–114 km. Po 1967 m. karo Izraelis okupavo 7099 km² teritoriją: Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas.
Geografinės koordinatės:
Turinys |
[taisyti] Topografija
Šalis padalinta į keturis gamtinius regionus: pajūrio lygumą, centrines aukštumas, Riftinį slėnį ir Negevo dykumą.
- Pajūrio lyguma nusidriekusi nuo palei Viduržemio jūrą nuo pasienio su Libanu iki Gazos sektoriaus ir pertraukta tik Karmelo kyšulio (prie Haifos). Regiono plotis apie 5 km. Tai derlinga ir drėgna sritis, kurioje auginami citrusai ir vynuogės. Teka kelios trumpos upės (Jarkonas, Kišonas).
- Į rytus nuo pajūrio lygumos prasideda centrinės aukštumos. Šiaurėje prasideda Galilėjos aukštumomis, piečiau pereina į Samarijos aukštumas, o pietuose pasiekia Jeruzalės aukštumas. Aukščiausias taškas – Merono kalnas (1208 m) Galilėjoje (netoli Zefato miesto). Auštumas kerta keli gilūs slėniai.
- Šalies rytus kerta Jordano riftinis slėnis, kuris yra dalis Sirijos – Rytų Afrikos lūžių zonos. Šiuo lūžiu teka Jordano upė, telkšo Tiberijaus ir Negyvosios jūros ežerai. Regiono šiaurėje, Golano aukštumose, kurios yra Antilibano kalnų dalis, yra aukščiausia šalies vieta – Hermono kalnas (2814 m). Riftiniame slėnyje yra ir žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (408 m žemiau jūros lygio). Ji yra ir didžiausias vandens telkinys šalyje. Pietuose šis regionas užsibaigia Arabah vade, besidriekiančia iki pat Akabos įlankos.
- Visą pietinę Izraelio dalį (beveik pusę šalies ploto) užima Negevo dykuma, kuri yra Sinajaus dykumos pratąsa.
- Ekstremalūs aukščio taškai
-
- Aukščiausia vieta: Hermono kalnas 2814 m (pagal 1967 m. ribas – Merono kalnas – 1208 m)
- Žemiausia vieta: Negyvoji jūra -408 m
[taisyti] Klimatas
Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Vasaros ilgos, karštos ir sausos, žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Vasaros labai drėgnos jūros pakrantėje, tačiau Negevo dykumoje – labai sausos. Šalčiausias mėnuo – sausis (5–12°C), karščiausias – rugpjūtis (18–38°C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Ejlatas. Daugiau nei 70% kritulių iškrenta lapkričio – kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje – apie 900 mm. Sausio – vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažni škvalai, audros.
- Gamtiniai pavojai
-
- smėlio audros
- sausros
- staigūs potvyniai
- periodiniai žemės drebėjimai.
[taisyti] Politinė geografija
- Teritorija
-
- Visas: 20 770 km²
- Sausuma: 20 330 km²
- Vandenys: 440 km²
- Ribos
-
- Bendras ilgis: 1 017 km
- Pagal šalis: Egiptas 266 km, Gazos ruožas 51 km, Jordanija 238 km, Libanas 79 km, Sirija 76 km, Vakarų Krantas 307 km.
- Kranto linija
- 273 km
- Jūrinės valdos
-
- 12 jūrmylių ruožas (22,2 km)
- Šiauriausia vieta: Sirijos, Golano aukštumų ir Libano sienų sankirtoje
- Ryčiausia vieta: neįvardinta vieta Sirijos pasienyje
- Piečiausia vieta: pasienyje se Egiptu Akabos įlankos pakrantėje
- Vakariausia vieta: Egipto ir Gazos ruožo sienų sankirtoje
[taisyti] Ekonominė geografija
- Gamtiniai ištekliai
- Varis, fosfatai, bromidai, potašas, molis, smėlis, siera, asfaltas, manganas; nedideli gamtinių dujų ir naftos kiekiai
- Žemės naudojimas
-
- ariama žemė: 17,02%
- laikini pasėliai: 4,17%
- kita: 78,81%
- Drėkinama žemė
- 1 990 km²
