Japonijos bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagrindinė Japonijos banko būstinė Tokijuje.

Japonijos banko skyrius Osakoje

Japonijos bankas (日本銀行 Nippon Ginkō) yra Japonijos centrinis bankas.

Turinys

1 Istorija
2 Valdytojai
- 2.1 Ankstesni valdytojai (nepilnas sąrašas)
3 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Kaip ir daugelis Japonijos institucijų Japonijos bankas susikūrė po Meiji restauracijos. Prieš Restauraciją Japonijos feodalai leido savo pinigus, hansatsu, kurie tarpuasvyje buvo sunkiai suderinami, tačiau Naujos valiutos aktu 1871 m. jena buvo įteisinta kaip ankstesnius pinigus pakeičianti dešimtaine sistema besiremianti valiuta. Buvusios feodalų pinigų kalyklos tapo privačiais bankai, kurie pradžioje turėjo teisę spausdinti pinigus. kurį laiką tiek centrinė vyriausybė, tiek vadinamieji „nacionaliniai“ bankai leido pinigus, tačiau 1882 m. buvo įkurtas Japonijos bankas ir jam suteikta išimtinė pinigų leidimo teisė.

Pirmuosius banknotus Japonijos bankas išleido 1885 m. ir nepaisant nedidelių nesklandumų su šia užduotimi susidorojo gerai. 1897 m. Japonija prisijungė prie aukso standarto, o 1899 m. buvę „nacionaliniai“ banknotai nustojo galioti.

Nuo to laiko Japonijos bankas veikia iki šiol, išskyrus trumpą laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, kai okupacinės sąjungininkų pajėgos išleido karinius pinigus ir restruktūrizavo banką ir labiau nepriklausomą instituciją. Nepaisant to Japonijos bankas buvo kritikuojamas dėl nepakankamai nepriklausomos pozicijos, net ir po 1997 m. iš esmės pakeisto Japonijos Banko įstatymo (日本銀行法), kuriuo siekta sustiprinti nepriklausomą banko statusą.

Japonijos banko būstinė yra Tokijuje, buvusios aukso kalyklos vietoje, neobarokiniame pastate 1896 m. suprojektuotame Tatsuno Kingo.

[taisyti] Valdytojai

Banko valdytojas (総裁, sōsai) turi didelę įtaką Japonijos vyriausybės ekonominei politikai. Nuo 2003 m. kovo juo tapo Tošihiko Fukui, pakeitęs Masaru Hajami.