Japonijos pokario ekonominis stebuklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Japonijos pokario ekonominiu stebuklu (1954-1993) vadinamas rekordiškai ilgas Japonijos ekonominio augimo periodas po Antrojo pasaulinio karo, kuris buvo remiamas JAV investicijų ir Japonijos vyriausybės ir ypač Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerijos vykdyto ekonominio intervencionizmo. Ekonominio stebuklo metų Japonijos ekonomikos išskirtinėmis savybėmis buvo: bendradarbiavimas tarp gamintojų, tiekėjų, platintojų ir bankų, susijusių glaudžiose keiratsu grupėse; artimi santykiai su vyriausybės biurokratais; įdarbinimo visam gyvenimui garantijos (shushin koyo) didelėse korporacijose ir stiprias profesines sąjungas turinčiose „mėlynųjų apykaklių“ gamyklose. Nuo 1993 m. Japonijos kompanijos ėmė atsisakyti kai kurių iš šių normų siekdamos padidinti pelningumą.

[taisyti] Amerikiečių įnašas

1946 m. karo laikų ekonominė našta grėsė visišku ekonominiu žlugimu. Vyravo pokario infliacija, bedarbystė ir deficitas visose srityse. Japonijos ekonominis atsigavimas nebuvo pasiektas vien savo jėgomis, tam didelę įtaką turėjo JAV vyriausybė per savo karinę vadovybę Japonijoje (SCAP). SCAP pareigūnai tikėjo, kad ekonominis vystymasis gali prisidėti ne tik prie Japonijos demokratizacijos, bet ir galės užkirsti kelią militarizmo atgimimui bei komunistinių idėjų plitimui Tekančiosios Saulės šalyje. SCAP įsitikinimu Japonijos ekonominis stabilumas buvo labai svarbus amerikiečių pozicijoms Šaltajame kare išlaikyti. Iki 1951 m. Amerika į Japonijos ekonomiką įliejo daugiau nei 2 mlrd. dolerių. Be to karinis konfliktas Korėjos pusiasalyje šeštajame dešimtmetyje taip pat prisidėjo prie ekonomikos augimo, nes JAV vyriausybė Japonijai mokėjo dideles sumas už „specialųjį karinį tiekimą“. Šios sumos sudarė 27% viso Japonijos eksporto. JAV taip pat pasiekė, kad Japonija būtų priimta į Bendrąjį susitarimą dėl terifų ir prekybos kaip „laikinasis narys“, nors britai tam ir prieštaravo. Korėjos karo metu Japonijai buvo grąžintas visiškas suverenitetas ir iš jos pasitraukė amerikiečių kariuomenė.

[taisyti] Vyriausybės įnašas

Japonijos ekonomikos atsigavimas tęsėsi ir po SCAP pasitraukimo, jį skatino vykstantis Korėjos karas. Karui pasibaigus ir praradus JAV užsakymus kariniam tiekimui Japonijos ekonomikai buvo suduotas smūgis, tačiau ji toliau augo. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Japonija ne tik atsigavo nuo Antrojo pasaulinio karo pasekmių, bet ir pasiekė ekonominį klestėjimą. Japonijos vyriausybė prisidėjo prie Japonijos pokario ekonominio stebuklo stimuliuodama privataus sektoriaus augimą, iš pradžių per rinkos reguliavimą ir protekcionizmą, kuris padėjo susidoroti su ekonominėmis krizėmis, o vėliau aktyviai skatindama eksporto didinimą.

[taisyti] Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerijos vaidmuo

Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerija (TPPM) turėjo didžiausią poveikį Japonijos pokario ekonomikai. Ministerija buvo įkurta 1949 m. ir savo veiklą pradėjo „Pramoninės racionalizacijos politika“ (1950), kurios pagalba buvo koordinuojami pramonės šakų veiksmai nukreipti prieš okupacinės valdžios defliacines priemones. Taip TPPM formalizavo Japonijos vyriausybės ir pramonės bendradarbiavimą. Ministerija koordinavo skirtingų pramonės šakų veiklą, įskaitant besikuriančius keiratsu siekdama konkrečių užsibrėžtų tikslų, kurie dažniausiai buvo nustatomi nacionalinių gamybos planų ir privačių ekonominių inteersų sankirtoje.

TPPM prisidėjo prie pramonės sektoriaus augimo atskirdama technologijos importą nuo kitų prekių importo. TPPM paruoštas Užsienio kapitalo įstatymas (1950 m.) suteikė ministerijai teises derėtis dėl technologijų importo kainų ir sąlygų. Technologijų valdymas leido ministerijai skatinti tas pramonės šakas, kurios turėjo didžiausią perspektyvą. Nedidelė importuojamų technologijų kaina lėmė greitą pramonės augimą, o produktyvumas buvo stipriai padidintas taikant naujausią įrangą, standartizaciją ir vadybos priemones.

Po Ekonominės stabilizacijos valdybos ir Užsienio prekybos kontrolės valdybos panaikinimo 1952 m. rugpjūtį TPPM ėmė kontroliuoti visą importą.

TPPM 1951 m. įkūrė Japonijos vystymo banką, kuris privačiam sektoriui teikė kapitalą už nedideles palūkanas, kuris buvo skiriamas ilgalaikiam augimui.