Jonas Oginskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Oginskis (1592-1640 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
[taisyti] Giminė ir dvarai
Kilęs iš bajorų, būsimųjų Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Tėvas Marcijonas Bogdanas Oginskis. Broliai Dimitrijus Oginskis, Aleksandras Oginskis (1590-1653), Samuelis Levas Oginskis (1595-1657 m.)
Žmona Kotryna Žilinskaitė.
1620–1631 m. jam atiteko Karmėlava, Zacionys ir Eicionys Žaslių seniūnijoje, Klopotovščinos dvaras Mozyrio apskrityje. 1630 m. su broliais pasidalijo tėvo palikimą, gaudamas Kruonį ir Uogintus. 1633 m. motina jam užrašė vieną trečdalį Mikulino dvaro Vitebsko vaivadijoje, dalį Misiutino, Vievio dvarų Trakų vaivadijoje.
1623 m. Ukmergės apskrityje nusipirko pusę Raguvos dvaro, o kita pusė jam atiteko kaip žmonos Kotrynos Žilinskaitės kraitis. Kitą to kraičio dalį sudarė Tulovo dvaras Vitebsko vaivadijoje bei valda Sieversko vaivadijoje.
1629–1636 m. Jonas Oginskis globojo Boguslavą Radvilą ir gavo Pakapių kaimą Kauno seniūnijoje bei Viazino dvarą Minsko vaivadijoje.
[taisyti] Biografija
Artimai bendravo su Jonušu Radvila, jam mirus, su Jonušo broliu Kristupu Radvila. 1633 m. paskirtas Mstislavlio pilininku.
