Julius Bruckus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julius Bruckus (1870 Palangoje – 1951 Tel Avive) – tarpukario Lietuvos politikas, žydas. Aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo veikėjas.
[taisyti] Biografija
1894 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Buvo pirmosios žydų studentų sionistų draugijos narys.
Minske dirbo gydytoju, vėliau persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Aktyviai dalyvavo žydų gyvenime. Dalyvavo Kovos už lygias teises sąjungos suvažiavime ir buvo išrinktas jos Centro Komiteto nariu.
1909 m. buvo sionistų Vykdomojo Komiteto ir stebėjimo tarybos narys.
1919-1922 m. buvo Peterburgo žydų universiteto žydų istorijos profesoriumi.
1922 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Pirmojo Seimo narys. VII Ministrų kabinete nuo 1923 m. laikinai ėjo ministro be porfelio pareigas žydų reikalams.
1924 m. išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne. Buvo vienas sionistų-revizionistų partijos kūrėjų. A. Hitleriui atėjus į valdžią išvyko gyventi į Prancūziją, bet 1940 m. Viši vyriausybės buvo suimtas. Pabėgo į JAV, o vėliau persikėlė į Palestiną. Mirė 1951 m. Tel Avive.
Parašė stambių mokslo darbų apie Lietuvos ir Rusijos žydų istoriją, chazarus keliomis kalbomis.
