Juozapas Kamarauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Kamarauskas, Juozapas – lietuvių dailininkas, architektas, inžinierius. Gimė 1874 m. balandžio 29 d. (pagal seną kalendorių – balandžio 16 d.) Skauradų kaime (Ukmergės apskritis), ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės – Kamarauskienės šeimoje. Be Juozapo šeimoje augo dar šeši vaikai. Juozapas mokėsi keliose vietos bažnytinėse mokyklose. Būdamas 10 metų pradėjo savarankiškai mokytis piešti. Nežine (Černigovo gubernija) baigė gimnaziją. Vėliau J.Kamarauskas, kaip ir kiti šios kartos lietuvių tapytojai, nuo 1892 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje pas tapytoją Ivaną Trutnevą.
[taisyti] Rusijoje
Nesant galimybių siekti aukštojo mokslo Tėvynėje, 1893 m. rugpjūčio mėnesį J.Kamarauskas išvyko studijuoti į Centrinę barono Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge, kur baigė architektūros skyrių, kaip laisvas klausytojas įgūdžius tobulino Imperatoriškoje Dailės akademijoje. Baigęs studijas Sankt Peterburge, J.Kamarauskas tarnavo valstybinėse ir miesto tarnybose. Iki 1910 m. tarnavo Šiaurės – Vakarų krašto geležinkelių statybos vyriausiojo inžinieriaus biure: 1897 m. – 1899 m. jaunas inžinierius dirbo Užnemunės geležinkelių statyboje Gardino – Alytaus ruože. Po to 6 metus (1899–1905 m.) ruožuose Maskva – Vindava ir Peterburgas – Vitebskas, Peterburgas – Carskoje Selo, 1906–1910 m. dalyvavo perstatant Mikalojaus geležinkelio stotį. Besimokydamas ir bedirbdamas Rusijoje J.Kamarauskas nuolatos lankėsi Lietuvoje. Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1916 m. J.Kamarauskas buvo mobilizuotas ir iki 1917 m. tarnavo Pirmajame Geležinkelio batalione. Po 1917 – ųjų metų Spalio perversmo J.Kamarauskas buvo paskirtas Peterburgo miesto ir gubernijos inžinieriumi – architektu bei ekstraordinariu statybos viršininku ir komandiruotas dirbti į karinį laivyną, kur dirbo iki 1922 m., iki grįžimo į Vilnių.
[taisyti] Vėl Vilniuje
Grįžęs į Vilnių J.Kamarauskas iki pat 1939 m. neturėjo nuolatinio darbo. Pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais darbais: restauravo ir kopijavo religinio turinio paveikslus provincijos bažnyčioms ir dvarams, darė įvairių statybų projektus, piešė plakatus (dažniausiai opozicinėms partijoms), buitinio žanro paveikslėlius, ekslibrisus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, braižė kvartalų išklotines, projektavo pašto ženklus, pinigų banknotus, dirbo įstaigose.
[taisyti] Kūryba
J.Kamarauskas sukūrė daugiau kaip 4000 darbų, Apie 300 jų saugomi Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose. Piešė Lietuvos ir užsienio miestų vaizdus, dokumentavo pastatus, atliko imaginacines istorinių paminklų rekonstrukcijas, braižė ir piešė įspūdingus Vilniaus, Kauno, Trakų miestų planus. Dailininko darbai pasižymi tikslumu, dėmesingai atliktomis detalėmis, objektai pavaizduoti iš kelių pusių, perteikiama architektūrinė sąranga, medžiagiškumas. Paskutiniais gyvenimo metais (1944–1945) J.Kamarauskas atliko vieną reikšmingiausių darbų – nubraižė ir nupiešė 40 labiausiai per karą nukentėjusių Vilniaus senamiesčio gatvių išklotinių. Kiekvieną pastatą dailininkas nusipiešdavo iš natūros ir tuomet, pagal subraižytas posesijas, atitinkamu masteliu perkeldavo į gatvių išklotines. Pergyvenęs du Pasaulinius karus, valdžių kaitą, kalinimus ir artimųjų mirtis, inžinierius – architektas, dailininkas Juozapas Kamarauskas mirė 1946 m. spalio 9 dieną būdamas 72 metų amžiaus. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
