Juozapas Lideikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Lideikis (1858 m. gruodžio 12 d. Gruzdžiuose – 1898 m. rugsėjo 27 d. Suginčiuose) – kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Gruzdžių pradinėje mokykloje, 1871 – 1877 m. Šiaulių gimnazijoje. Neturėdamas lėšų toliau mokytis, buvo išvykęs į Rusijos miestus Vologdą, Jaroslavlį (buvo girdėjęs, kad ten nereikia mokėti už mokslą). Po metų grįžo į Lietuvą. Įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia lietuvių kalbos mokėsi iš Antano Baranausko. 1883 m. baigė seminariją ir paskirtas vikaru į Šėtą. 1892 – 1894 m. dirbo Žagarėje.

[taisyti] Švietėjiška veikla

Palaikė ryšius su knygnešiu kunigu Marcijonu Jurgaičiu. Iš jo gaudavo ir platindavo “Šviesą“, “Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“ ir kitus spaudinius. Vėliau perkeltas vikaru į Suginčių filįją. Bendradarbiavo “Aušroje“, rūpinosi jos platinimu. 1884 (slapyvardžiu J. Mažuolis) “Aušroje“ paskelbė korespondenciją iš Ukmergės apylinkės. Rašė eilėmis ir proza. Sukūrė pasakėčių, kurių keletas Aldono slapyvardžiu buvo išspausdinta “Tėvynės sarge“, kitos liko rankraštyje. Spausdino kūrinėlius ir kitus laikraščiuose. Pirmąsias lietuviškas giedamas mišias, parengtas kunigo Andriaus Dambrausko (gaidos – vargonininko Juozo Kalvaičio), 1886 m. išspausdino savo lėšomis Tilžėje.

[taisyti] Atmintinos vietos ir paminklai

Kapas ir antkapinis paminklas Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios šventoriuje. Užrašas: „Čia ilsisi kūnas... Juozapo Lideikos dirbusio dėl žmonių labo pagal išgales".