Kaukolės ertmė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaukolė susideda iš smegeninės dalies, talpinančios smegenis, bei veidinės dalies, kurioje yra akiduobės, nosies ir burnos ertmės.
Smegenys užpildo kaukolės smegeninę dalį; nuo jų priklauso kaukolės forma. Pradžioje (iki gimimo ir kurį laiką po gimimo) kaukolės kaulus jungia kremzlės, todėl kaukolė esti šiek tiek paslanki. Palengva jas pakeičia kaulinis audinys, ir apie 18-24 mėnesį kaukolė tampa kietesnė.
Galvos smegenys sudarytos iš minkštoko, stangrių drebučių konsistencijos audinio, kurį lengva sužaloti ar sutraiškyti. Smegenis supa tamprus kietasis smegenų dangalas ir kaukolės kaulai, kurie jas ir apsaugo. Tačiau, jeigu smegenys yra sužeistos ir paburksta (atsiranda smegenų edema), kaukolės kaulai gali dar labiau suspausti smegenų audinį. Smegenis dar dengia plonas ir skaidrus voratinklinis dangalas, kurį nuo kietojo dangalo skiria subduralinė ertmė su seroziniu skysčiu, bei silpnas švelnusis galvos smegenų dangalas, tiesiogiai liečiantis smegenis. Voratinklinį dangalą nuo švelniojo skiria subarachnoidinė ertmė su likvoru (smegenų skysčiu).
Kaukolės veidinėje dalyje yra mažesnių ertmių – tai akiduobės ir nosies ertmės, susisiekiančios su kaukolės vidumi, bei burnos ertmė. Iš nosies ertmių galima patekti ir į prienosinius ančius (sinusus) – oringas ertmes, esančias apie nosies ertmę. Kaukolės apatinis žandikaulis – tai vienintelis paslankus suaugusio žmogaus kaulas su dviem vienu metu judančiais sąnariais.
Kaukolės pamate gausu angų ir angelių, pro kurias eina nervai, arterijos ir venos. Pakaušinėje kaukolės pamato dalyje yra didžiausia kaukolės anga, ties kuria baigiasi nugaros smegenys ir prasideda pailgosios galvos smegenys.
