Kimbrai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kimbrai – protogermanų gentis, kuri pasak Plinijaus Vyresniojo gyveno Jutlandijoje (Chersonesus Cimbrica). Maždaug prieš 100 m. pr. m. e. kimbrai kartu su teutonais paliko pietų Skandinaviją ir migravo į pietryčius. Po keleto mūšių su bojais ir kitomis keltų gentimis 113 m. pr. m. e. jie pasirodė prie Noriko, kur įsiveržė į Romos sąjungininkų tauriskų žemes. Tuo pačiu metu, jei ne anksčiau jie kartu su savim patraukė nemažai keltų kaip sąjungininkų ir didžiąją dalį migruojančių kimbrų ėmė sudaryti keltiški elementai, pvz., ambronai.