Klaipėdos jūrų uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšalantis universalus giliavandenis jūrų uostas, išdėstytas Klaipėdos sąsiauryje. Per metus čia atplaukia apie 7000 laivų iš maždaug 50 šalių.

Uosto teritorija užima 4,15 km², akvatorijos plotas – 6,23 km², įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. Visos krantinės sudaro 24,9 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 36 km. Uoste įrengti dengti sandėliai (160 628 m²), atviros aikštelės (454 920 m²), šaldytuvai (23 254 m²), skystų krovinių talpyklos (482 500 m³), birių krovinių sandėliai (368 000 t).

Priimami ir aptarnaujami laivai:

iki 270 m ilgio
ne didesne kaip 13,5 m grimzle
iki 70 000 dwt keliamosios galio sausakrūviai PANAMAX tipo
iki 100 000 dwt tanklaiviai

2005 m. 27 % krovos sudarė naftos produktai, 21 % – trašos, pervežta 214 370 keleivių.

Svarbiausios krovos bendrovės: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Klaipėdos nafta, Bega, Klaipėdos Smeltė.

Laivų statyklos: „Baltijos“ laivų statykla. Laivų remonto įmonės: „Laivitė“ laivų remonto dirbtuvė.

[taisyti] Istorija

XIII a. viduryje pastačius Klaipėdos pilį, šalia pilies veikė uostelis. Klaipėdos gyventojams 1475 m. suteikus Kulmo teisės privilegiją, gyventojai galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus, suteiktas oficialus komercinio uosto statusas.

Uosto infrastruktūra formavosi XVII-XVIII a., kai pradėtas žymėti laivakelis, statytos prieplaukos, 1745 m. pradėta gilinti akvatorija, sutvirtintos Danės žiotys, 1796 m. įžiebtas švyturys, 1784-91 m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m. gylio.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. 1919 m. uostas pagal Versalio sutartį atiteko Antantės blokui, 1924 m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Klaipėda, uosto veikla sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų.

[taisyti] Klaipėdos uosto išskirtinumas

Klaipėdos uostas iš ktų uostų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių molų ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymų ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto, nuo bangavimo apsaugotos jūrinės ekvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisisškai apsaugo uosto ekvatoriją nuo bangų įtakos. Štormo metu, gana stiprios bangos jaučiamos net ties Danės upe (apie 5 km. nuo jūros vartų).

Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys kapitonai švartavimo darbus palieka locmanams, ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba keltuose tarp Klaipėdos ir Neringos. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.

Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodinės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi liavus prie krantinės laikantys lynai. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.

Blaškeva – tai netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių dar mažesnės.

Vandesrūva – tai skirtinų krypčių, vandens sloksnių tiek vertikalioje, tiek horizonatioje padėtyje judėjimas.

Kartais vienu metu veikia visi trys fenomenai. Tokiu atveju laivą valdyti beveik neįmanoma.