Klevas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Acer | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis klevas (Acer platanoides) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Klevas (lot. Acer, angl. Maple, vok. Ahorne) – klevinių (Aceraceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio acer – smailus, aštrus, ir graikų kalbos žodžio akros – smailus (klevų lapų skiautės smailiaviršūnės). Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis – paprastasis klevas ir kelios įvežtinės: uosialapis, sidabrinis, trakinis, cukrinis, plantalapis, raudonasis, totorinis ir kt.
Beveik visi klevai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bet sausrų nemėgsta.
Turinys |
[taisyti] Išvaizda
Klevai – medžiai arba krūmai nemažais priešiniais lapais, smulkiais, neryškiais žiedais, skeltiniais sparnavaisiais. Tarp įvairių rūšių skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Jos skiriasi dydžiu, lapų forma. Kartais tik iš sparnavaisių, kurie visų klevų panašūs, ir teatpažinsi, koks tai augalas.
[taisyti] Ūkinė reikšmė
Klevo mediena daugiausia naudojama vidaus apdailai ir baldų gamybai. Jo paviršių nesunku apdirbti, lengva poliruoti, beicuoti ir dažyti, lakuoti. Klevinis parketas laikomas ypač vertingu ir pasižymi atsparumu nusidėvėjimui. Klevas taip pat tinka laiptų gamybai. Iš klevo medienos gaminami žaislai. Platanalapio klevo rinktinė mediena vartojama smuikų ir kitų instrumentų dugnams.
[taisyti] Klevas kultūroje
Pasak kai kurių tautų padavimų, klevas yra veiksminga priemonė ginantis nuo raganų.
[taisyti] Rūšys
Iš viso gentyje yra apie 150 rūšių ir daugybė porūšių, paplitusių Europoje, Azijoje,Amerikoje, netgi Afrikoje. Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis ir dar kelios įvežtinės rūšys:
- Trakinis klevas (Acer campestre) – laja tanki, ovalinė, maksimalus aukštis 15 m. Auga gana lėtai. Lapai su 5 bukomis skiautėmis, tamsiai žali, rudenį geltoni.
- Ginalinis klevas (Acer ginnala) – laja ovalinė, maks. aukštis – 10 m. Lapai triskiaučiai. Rudenį jie ir vaisių sparneliai parausta.
- Uosialapis klevas (Acer negundo) – Laja ovalinė, netaisyklinga, maks. aukštis – 20 m. Auga greitai. Lapai sudėtiniai, iš 3-5 (7) lapelių, rudenį šviesiai žalsvi ar geltoni.
- Paprastasis klevas (Acer platanoides) – savaiminė rūšis. Laja ovalinė, maks. aukštis – 25 m. Auga greitai. Lapai dideli, penkiaskiaučiai, rudenį jie gali būti nuo nuo gelsvos iki oranžinės, purpurinės spalvos.
- Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus) – dar vad. jovaru. Laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Lapai ilgakočiai, dideli, penkiaskiaučiai, rudenį žali ar geltoni.
- Raudonasis klevas (Acer rubrum)
- Sidabrinis klevas (Acer saccarinum) – laja retoka, ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Auga greitai. Lapai penkiaskiaučiai, apatinė pusė melsvai balta. Rudenį pagelsta.
- Cukrinis klevas (Acer saccharum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Šio medžio lapas vaizduojamas Kanados vėliavoje. Tai vienas spalvingiausių medžių rudenį.
- Varpinis klevas (Acer spicatum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 8 m. Lapai triskiaučiai, stipriai dantyti.
- Totorinis klevas (Acer tataricum) – laja rutuliška, maks. aukštis – 10 m. Lapai ovališki arba kiaušiniški, stambiai dantyti. Panašus į ginalinį klevą, gamtoje dažni jų hibridai.
- Dengtažiedis klevas (Acer tegmentosum)
