Konvekcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konvekcija – šilumos perdavimas judančiomis skysčių ar dujų srovėmis.
[taisyti] Konvekcijos rūšys
Konvekcija būna laisvoji (natūralioji) ir priverstinė.
Laisvoji konvekcija skysčiuose arba dujose, kai jų dalelės juda dėl skirtingos vienos ar kitos medžiagos temperatūros ir tankio įvairiose vietose. Šiai konvekcijai labai svarbi gravitacija.
Konvekcija yra priverstinė, kai medžiagos dalelės juda dėl kokio nors išorinio poveikio, pavyzdžiui, siurblio, maišytuvo. Kietuosiuose kūnuose, net ir šildomuose, konvekcija negali vykti-juose srovės nesusidaro.
[taisyti] Konvekcijos praktinė reikšmė
Puodai, arbatinukai, keptuvės visada šildomi iš apačios, o šaldytuvo šaldymo elementas įrengiamas viršuje. Konvekcijos principu gali būti sumontuotas nedidelių namų centrinis šildymas. Katile šildomas vanduo plečiasi, jo tankis mažėja, ir šiltas vanduo vienais vamzdžiais kyla aukštyn, o atvėsęs kitais bega žemyn. Todėl šildymo sistemoje vanduo gali cirkuliuoti be siurblių. Konvekcijos būdu atmosferoje pernešami didžiuliai oro srautai, kartu ir milžiniški energijos kiekiai.
Toks paprastas Žemėje procesas – degimas – negali vykti, nesant konvekcijos: liepsna, uždegta nesvarumo sąlygomis, greitai užgęsta, nes, nevykstant konvekcijai, iš degimo zonos nepašalinami degimo produktai, o taip pat į degimo zoną nepatenka deguonis.
