Kražių skerdynės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kražių skerdynės – Kražiuose 1893 m. įvykęs gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais.
1892 m. gruodžio 24 d. caro valdžia uždarė benediktinių vienuolyną. Norėjo uždaryti ir nugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Tikintieji prašė paversti ją parapijos bažnyčia (vietoj medinės Šv. Mykolo bažnyčios; pastarąją prašė leisti pertvarkyti į kapų koplyčią).
1893 m. birželio 22 d. caras Aleksandras III, nepaisydamas prašymų, įsakė bažnyčią ir vienuolyną nugriauti. Gyventojai neleido bažnyčios uždaryti, ją nuolat saugojo.
Lapkričio mėn. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šventoriuje įvyko Kražių skerdynės ir pasibaigė 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Bažnyčia uždaryta.
Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o „Kražių skerdynių“ įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę.
