Kredito unija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kredito unija – kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas Prašom žiūrėti diskusiją.

Turinys 1 Skirtumai nuo banko 1.1 Požiūris į pelną 1.2 Savanoriškumas 1.3 Bendruomeniškumas 2 Istorija 3 Trumpai apie kredito unijų istoriją Lietuvoje 4 Lietuvoje veikiančios kredito unijos

[taisyti] Skirtumai nuo banko

[taisyti] Požiūris į pelną

Bankai yra pelno siekiančios kredito įstaigos, kurios dirba tam, kad uždirbtų kuo didesnį pelną. kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos aukštesnes palūkanas už indėlius ir patrauklias paskolų palūkanas. jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirstomas visiems nariams pagal apyvartą, o ne keliems pajininkams pagal turimą pajų skaičių.

[taisyti] Savanoriškumas

Kredito unijų judėjimas buvo pradėtas tūkstančių žmonių, kurie be atlygio dirbo kredito unijų labui ir tikėjo, kad kredito unijos yra reikalingos žmonėms ir gali pasiūlyti geresnes paslaugas nei bankuose. Ir šiandien šimtai žmonių žmonių dirba visuomeniniais pagrindais kredito unijų valdybose, paskolų komitetuose ir stebėtojų tarybose.

[taisyti] Bendruomeniškumas

Kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina iš bendruomenės – paskolos teikiamos tik kredito unijos nariams – tai padeda vystyti kaimų, miestelių bendruomenių ekonomiką. Žmonės pradeda ir plečia verslus, sukuria naujas darbo vietas, prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, o sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliauja, kaip bankuose, į užsienio šalis.

[taisyti] Istorija

Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio milijonų žmonių gyvenimus, padėdamos žmonėms siekti geresnio gyvenimo, kelti jų gerbūvį, suteikti pasitikėjimo jausmą – per solidarumo skatinimą, bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomybės jausmo ir demokratinės savivaldos sąvokos įdiegimą. Kredito unijos ir kooperatyvai vaidina svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiose demokratijose.

XIX amžiaus pirmoje pusėje Vakarų Europoje vyko dideli socialiniai pasikeitimai. Vadinamoji „Pramonės revoliucija“ sukūrė didžiulę naują darbininkų klasę, kuri gyveno varganose sąlygose, neturėjo galimybių skolintis net ir menkiausiems poreikiams. Napoleono karų nualintuose kraštuose ir žemės ūkis perėjo sunkų laikotarpį. Žemdirbiai taip pat neturėjo galimybių prieinamomis sąlygomis gauti paskolų sezoniniams poreikiams. Tuo metu Europoje siautėjo palūkanų lupikavimas, ypač buvo skriaudžiami neturtingi gyventojai. Besikurianti bankų sistema buvo orientuota į pramonę, verslą ir investicijas. Tų laikų bankai negalėjo ir nenorėjo teikti paslaugų bei paskolų, kad būtų patenkinti pavienių žmonių ar šeimų, ypatingai neturtingųjų, finansiniai poreikiai.

Kredito kooperatyvo arba kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidurį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas savo miesto ir apylinkių gyventojų bėdas ir vargus 1850 m. sukūrė pirmąją Kooperatinę kredito draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas.

1864 m. buvo įsteigta Heddesdorf kredito unija, kad padėti vietiniams ūkininkams įsigyti sėklų, galvijų bei ūkio įrangos. Šių pirmųjų kredito unijų šūkis buvo „vienas už visus, visi už vieną“, kuris ir ateityje pasiliko šio judėjimo pagrindu. Pirmųjų kredito unijų tikslas buvo padėti savo nariams pakilti iš vargo, pagerinti savo šeimų gyvenimą ir ateitį. Tas tikslas liko viso šio judėjimo principu iki šių dienų, kaip ir kredito unijų valdymo pirncipas, remiantis taisykle „vienas narys – vienas balsas“ renkant savo valdymo organus.

Beveik tuo pat metu, Šiaurės Vokietijoje gimė panašus kredito kooperatyvų judėjimas, įsteigtas Hermano Schulze ir pavadintas „Volksbanken“, t.y. „liaudies bankas“ arba „žmonių bankas“. Raiffeisen kredito kooperatyvai pradžioje dirbo daugiausiai žemės ūkio sektoriuje, tuo tarpu „Volksbankai“ veikė miestuose tarnaudami darbininkams, amatininkams bei smulkiems verslininkams. Metams bėgant, abi organizacijos kuo toliau, tuo daugiau bendradarbiavo, susijungė į federacijas ir sukūrė centrines kasas.

Antroje XIX a. pusėje kredito unijų idėja sparčiai plito Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Matomai ši nauja finansinės institucijos forma patenkino daugelio žmonių lūkesčius ir poreikius. 1901 m. F. Raiffeiseno idėja pasiekė Šiaurės Ameriką. Teismo darbuotojas Alfonsas Desjardins, matydamas Kanados prancūzų ūkininkų sunkumus gauti paskolas iš anglų valdomų bankų, įsteigė pirmą kredito uniją Kanados Kvebeko provincijoje. Kaip ir kitose šalyse, kredito unijų judėjimas Kvebeko porvincijoje sparčiai plėtėsi. Šiandieną Kvebeko Desjardins kredito unijų judėjimas pagal gyventojų skaičių yra vienas iš stipriausių visame pasaulyje. Iš 7,5 milijonų Kvebeko provincijos gyventojų 5 milijonai yra 1500 kredito unijų nariais. Vadinamas Desjardins judėjimas išaugo į galingą finansinę instituciją, kuri labai daug prisidėjo prie Kvebeko provincijos ekonominės plėtros, žemės ūkio bei verslo klestėjimo, ypatingai padėjo augti smulkiam ir vidutiniam verslui.

Kanados lietuviai nuo 1955 m. yra įsteigę 4 kredito unijas, kurios turėjo svarbų vaidmenį pokario lietuvių imigrantų ekonominiame gyvenime, ypatingai suteikdamos paskolas būsto įsigijimui bei bendram mūsų tautiečių gerbūvio kėlimui.

1909 m. Alphonsas Desjardins padėjo įsteigti pirmą kredito uniją JAV Naujojo Hampšyro valstijoje. JAV šis judėjimas irgi greitai prigijo ir sparčiai augo. Šiuo metu JAV yra 11 000 kredito unijų su 65 milijonais narių ir su 300 milijardais dolerių aktyvų. Jų tarpe yra ir keletas Amerikos lietuvių kredito unijų.

XIX a. pabaigoje kredito kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą. Kaip Europoje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37% indėlių ir 37,5% paskolų rinkos.

Visų pasaulio kredito unijų tikslai yra panašūs:

• Skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą;
• Puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią;
• Teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas indėliams;
• Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą.

Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas normalias bankų paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas – kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę – „vienas narys – vienas balsas“. Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu – kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės eigą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas.

Galima teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse, kaip ir daugelyje kitų šalių įvairiuose kontinentuose, kredito unijos bei kredito kasos ir kooperatiniai bankai vaidina svarbų vaidmenį kraštų ekonomikoje ir teikia milijonams savo narių naudingas paslaugas. Šios kooperatinės finansinės institucijos veikia šalia tradicinių (arba „klasikinių“ bankų) sistemos, ją papildydamos, ypatingai smulkių asmeninių kreditų bei individualių paslaugų teikimo formoje. Dauguma kooperatinių bankų ypatingą dėmesį skiria smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris visame pasaulyje pripažintas kaip svarbus naujų darbo vietų kūrėjas.

Kooperatinės finansų sistemos padarė didelį įnašą daugelio kraštų ekonominei raidai, šių institucijų pasiektos apyvartos ir aktyvų lygis, skaičiuojamas tūstančiais milijardų, aiškiai rodo tą ypatingą „kooperatyvo sistemos jėgą“.

Šiandien Lietuvoje yra 64 kredito unijos, vienijančios virš 57 000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių.

[taisyti] Trumpai apie kredito unijų istoriją Lietuvoje

Pirmoji kredito unija, tuometiniu pavadinimu „Taupmenų skolinimosi bendrovė“, Lietuvoje buvo įkurta 1871 m. Labai greitai kredito kooperatyvai plėtėsi ir iki Pirmojo Pasaulinio karo šalyje veikė 207 kredito draugijos, vienijusios 90 tūkstančių narių

Nepriklausomoje Lietuvoje kredito unijos dėl savarankiškos veiklos vadintos „liaudies bankeliais“, taip pat buvo labai populiarios: 1928-aisiais priskaičiuojama 417 „liaudies bankelių“. Vėliau jų skaičius mažėjo, tačiau tai buvo kredito kooperatyvų susijungimo, konsolidacijos išdava. Kredito kooperatyvuose pagausėjo, narių, o patys kooperatyvai tapo pajėgesni finansiškai. 1939 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 310 kredito kooperatyvų, vienijusių 119 tūkstančių narių. bendri kredito kooperatyvų aktyvai sudarė daugiau kaip 85 mln. litų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 metais Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius atidarė savo atstovybę Kaune. Pagrindinis SDID atstovybės tikslas buvo supažindinti Lietuvos gyventojus su kredito unijų idėja, padėti steigti kredito unijas, konsultuoti finansiniais ir kredito unijų valdymo klausimais.

• 1995 m. vasario 21 d. buvo priimtas Lietuvos kredito unijų įstatymas. Įstatymas nustatė kredito unijos sąvoką, apibrėžė narystę kredito unijoje, kredito unijų narių teises ir pareigas, kredito unijos steigimą, valdymą, likvidavimą, reorganizavimą. Kredito unijų įstatymas numatė, kad kredito unijų nariais gali tapti kriterijų atitinkantys fiziniai asmenys, kurie turėjo įmokėti 300 Lt pajų.

• 1997 m. lapkričio 4 d. buvo įkurta Asociacija Lietuvos kredito unijos. Vienuolika kredito unijų pasirašė asociacijos steigimo sutartį ir nusprendė suvienyti jėgas plėtojant kredito unijų judėjimą Lietuvoje.

• 2000 m. gegužės 18 d. buvo priimta nauja Lietuvos kredito unijų įstatymo redakcija, Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymas ir Lietuvos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pataisos.

• 2002 m. lapkričio 28 d. Lietuvos bankas suteikė licenciją Lietuvos centrinei kredito unijai

[taisyti] Lietuvoje veikiančios kredito unijos

• Asociacija Lietuvos kredito unijos
• Lietuvos Centrinė kredito unija
• Akademinė kredito unija
• Telšių Kredito Unija „Germanto lobis“
• Kredito unija „Tikroji viltis“
• Alytaus kredito unija
• Anykščių kredito unija
• Biržų kredito unija
• Kredito unija „Vievio taupa“
• Ignalinos kredito unija
• „Achemos“ kredito unija
• Kredito unija „Jonavos žemė“
• Joniškio kredito unija
• Jurbarko kredito unija
• Klausučių kredito unija
• Kaišiadorių kredito unija
• Kauno arkivyskupijos kredito unija
• Kauno kredito unija
• Kredito unija „Giminėlė“
• Kredito unija „Moterų taupa“
• Kėdainių krašto kredito unija
• Kredito unija „Kelmės taupa“
• Jūreivių kredito unija
• Kredito unija ­„Gargždų taupa“
• Kredito unija ­„Mėmelio taupomoji kasa“
• Kretingos kredito unija
• Nacionalinė kredito unija
• Kredito unija „Kupiškėnų taupa“
• Kredito unija „Kupiškėnų taupa“ kasos:
• Kredito unija „Sūduvos parama“
• Mažeikių kredito unija
• Naftininkų kredito unija
• Sedos kredito unija
• Pagėgių kredito unija
• Pakruojo ūkininkų kredito unija
• Palangos kredito unija
• Ekraniečių kredito unija
• Panevėžio kredito unija
• Pasvalio kredito unija
• Žemaitijos valstiečių kredito unija
• Kredito unija „Prienų taupa“
• Kredito unijos „Prienų taupa“ kasos:
• Grinkiškio kredito unija
• Radviliškio kredito unija
• Raseinių kredito unija
• Rokiškio kredito unija
• Kredito unija Skuodo bankelis
• Kredito unija Zanavykų bankelis
• Kredito unija „Savas rūpestis“
• Kredito unija „Žemdirbio gerovė“
• Kvėdarnos kredito unija
• Šilalės kredito unija
• Šilutės kredito unija
• Kredito unija „Ūkininkų taupa“
• Tauragės kredito unija
• Trakų kredito unija
• Ukmergės ūkininkų kredito unija
• Utenos kredito unija
• Varėnos kredito unija
• Kredito unija „Žemdirbio parama“
• Kredito unijos „Žemdirbio parama“ kasos:
• Grigiškių kredito unija
• Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“
• Kredito unija „Verslo gija“
• Vilniaus regiono kredito unija