Krienas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Armoracia | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Krienas (lot. Armoracia, angl. Horseradish, vok. Meerrettich) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis, kurioje viena Lietuvoje auganti rūšis – valgomasis krienas (Armoracia rusticana). Auginamas kaip prieskoninis augalas. Šaknyse ir lapuose yra daug vitamino C ir fitoncidų. Šaknys ilgos, storos, mėsingos.
[taisyti] Panaudojimas
Krienai kaip prieskonis naudojami Europoje, Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje. JAV yra keletas stambių krienų perdirbėjų, stambiausias – Gold's Horseradish, įsikūręs Niujorke, kiekvienais metais parduoda vidutiniškai 2,5 milijono indelių krienų. Kompaniją įkūrė Hyman ir Tillie Gold'ai XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, o vėliau ją išplėtė jų trys sūnūs Morris, Manny ir Herbert.
Krienų padažas pagamintas iš tarkuotų krieno šaknų ir grietinėlės yra populiarus Jungtinėje Karalystėje. Šis padažas dažniausiai valgomas su kepta jautiena ir kitais mėsos patiekalais.
[taisyti] Medicininis panaudojimas ir pavojai
Smulkintos krienų šaknys naudojamos tradicinėje medicinoje, kaip priemonė pagerinti kraujui. Krienai veikia kaip antiseptikai, didinantys kraujotakos greitį. Krienai taip pat gerina virškinimą, naikina bakterijas ir įvairius mikroorganizmus. Šviežios krienų šaknys ir jų sultys gali būti naudojamos apetitui sužadinti. Krienų šaknys, kaip paviršiniai vaistai, naudojamos kvėpavimo infekcijoms, bronchitui ir kosuliui gydyti.
Krienus rekomenduojama vartoti saikingai ir ne itin dideliais kiekiais. Dideliais kiekiais naudojami krienai gali padidinti kraujospūdį ir pakenkti skrandžiui (itin didelis krienų valgymas gali būti skrandžio opos priežastis).
