Lietuvos naudingosios iškasenos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos naudingosios iškasenos. Lietuva turi įvairių naudingųjų iškasenų, tačiau jos slypi gelmėse, po kvartero nuogulomis ir giliau. Lietuvoje kasamas smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, nafta. Prieš 15 metų šalyje buvo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau šiandien šis rodiklis sumažėjęs iki 5–6 tonų.
Turinys |
[taisyti] Nafta Lietuvoje
Lietuvoje naftos ilgai nepavyko rasti, tik 1968 metais Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio, iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksplotavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai. Lietuvoje dabar eksplotuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5% šalies reikmių. Nuo 1990 metų, kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Visą laiką augusi naftos gavyba, nuo 2002 ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, o tokiais pat gavybos tempais, jie būtų išnaudoti per 8 metus. Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net iki 60 mln. tonų, bet jas dar reikia rasti. Geologų akys krypsta į Baltijos jūrą. Lietuvos ekonominėje zonoje gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksplotuoti didelis telkinys D-6, kurio atsargos apie 22 mln. tonų.
[taisyti] Dolomitas
Arti žemės paviršiaus aptinkama tik šiaurės Lietuvoje. Tai palyginti minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, nuo seno naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda keliams tiesti. Didžiausi devono periodo dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose (Pakruojo rajonas).
[taisyti] Klintis
Iki 30 m storio permo periode susidariusios nuosėdinės karbonatinės uolienos klinties sluoksniai, arčiausiai paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys, kurio atsargos net 70 mln. tonų. Klintis jame išgaunama atviruoju būdu. Klintis – pagrindinė cemento gamybos žaliava, todėl netoli Karpėnų karjero pastatyta „Akmenės cemento“ gamykla.
[taisyti] Molis
Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena iš labai smulkių dalelių (mažiau nei 0,01 mm). Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių. Dauguma jų – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės ir kt. gaminiai. Vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių karjeras, čia triaso periodo molio sluoksnis net 100 m storio.
[taisyti] Smėlis ir žvyras
Lietuvoje išžvalgyta per 600 žvyro ir per 100 nemažų kvartero smėlio telkinių. Jų yra bemaž visoje šalyje. Žvyras naudojamas betonui gaminti, keliams tiesti. Smėlis – keliams tiesti, statyboms, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksplotuojamas neogeno periode susidaręs kvarcinio smėlio telkinys. Baltas, daugiau kaip 90% kvarco turintis smėlis – reta ir vertinga žaliava. Karjere iškastas smėlis naudojamas langų stiklams, stiklo tarai, kineskopams gaminti.
O tai pat dar verta būtų paminėti kreidą.
[taisyti] Neeksplotuojamos naudingosios iškasenos
Anhidritas – Pagiriuose (Kauno rajonas), 300 metrų gylyje slūgso sulfatinės uolienos – anhidrito – sluoksnių. Anhidritą būtų galima naudoti apdailos plokštėms, cementui, trąšoms.
Auksas – mokslininkai nustatė, kad Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 tonos aukso. Tačiau labai maža jo koncentracija. Norint gauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000 tonų žvyro. Taigi gavybos išlaidos pranoktų išgauto aukso vertę.
Geležies rūda – netoli Varėnos kristaliniame pamate (350 m gylyje) rasta gana kokybiškos geležies rūdos (geležingumas 47–62%). Norint ją išgaut, reikėtų įrenginėti gilias šachtas, jas nusausinti, o tai kainuotų labai brangiai.
Granitas randamas daugelyje vietų, tačiau kaip naudinga iškasena verta dėmesio randama pietryčių Lietuvoje Marcinkonių granitoidų masyve, kurio plotas apie 300 kvadratinių km. Čia granitas slūgso 200-300 m gylyje. Granitas pagal fizines ir mechanines savybes yra vertinga natūrali statybinė medžiaga, o kai kurios jo atmainos gali būti panaudotos kaip apdailos akmuo.
Opoka yra žinomas vienas 1954-55 m ir 1959 m išžvalgytas telkinys esantis Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse ir apima 36,6 ha plotą. Kaip naudinga iškasena susijusi su viršutinės kreidos nuogulomis, kurias dengia 9–13,8 m kvartero nuogulos. Opokos ištekliai telkinyje sudaro 34,4 mln. tonų. Telkinys pradėtas eksploatuoti 1989 m ir per metus buvo iškasama 104 tūkst. tonų. Vėliau gamyba ženkliai sumažėjo, o 1994 m. visai sustojo. Opoka naudojama kaip statybinis akmuo ir mineralinis priedas, be to iš lietuviškos opokos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus.
O taip pat rastos neeksploatuojamos naudingos iškasenos: akmens druska, fosforitas, gintaras, sapropelis.
