Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Partizanai buvo daugiausia civiliai žmonės, siekę apginti Lietuvos nepriklausomybę per ir po Antrojo pasaulinio karo, bet vėliau buvo išžudyti stalinistų.
Partizanai savo veiklą buvo padaliję į sritis, apygardas ir rinktines:
- Jūros sritis (iki 1948 – Vakarų Lietuvos sritis)
- Kęstučio apygarda
- Birutės rinktinė
- Butageidžio rinktinė
- Vaidoto rinktinė
- Prisikėlimo apygarda
- Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė
- Lietuvos Žalioji rinktinė
- Povilo Lukšio rinktinė
- Žemaičių apygarda
- Alkos rinktinė
- Kardo rinktinė
- Šatrijos rinktinė
- Vytenio rinktinė
- Kęstučio apygarda
- Kalnų sritis (iki 1948 – Šiaurės Rytų Lietuvos sritis)
- Algimanto apygarda
- Šarūno rinktinė
- Kunigaikščio Margirio rinktinė
- Žaliosios (girios) rinktinė
- Dariaus ir Girėno apygarda (veikė neprisijungusi prie Šiaurės Rytų Lietuvos srities)
- Didžiosios Kovos apygarda
- A rinktinė
- B rinktinė
- Vyčio apygarda
- Briedžio rinktinė
- Krikštaponio rinktinė
- Vytauto apygarda
- Liūto rinktinė
- Lokio rinktinė
- Tigro rinktinė
- Algimanto apygarda
- Nemuno sritis (iki 1948 – Pietų Lietuvos sritis)
- Dainavos apygarda
- Dzūkų rinktinė
- Geležinio Vilko (Valkininkų) rinktinė
- Partizano Kazimieraičio rinktinė
- Seinų rinktinė
- Šarūno rinktinė
- Tauro apygarda
- Birutės rinktinė
- Geležinio Vilko rinktinė
- Kęstučio rinktinė
- Perkūno rinktinė
- Vytauto rinktinė
- Žalgirio rinktinė
- Dainavos apygarda
[taisyti] Nuorodos
Taip pat žiūrėkite:
