Lizosomos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

12. Lizosomos pūslelės, pripildytos skysčio, kurio reakcija rūgštinė. Jame yra gausu fermentų.

Lizosomos (gr. k. lysis – tirpdymas, soma – kūnas) – ląstelės organoidai, apsupti vienguba membrana. Lizosomose yra fermentų, tokių kaip lipazės, fosfatazės, karbohidrazės, proteazės ar nukleazės, kurie ardo patenkančių į ląstelę sudėtingų organinių junginių (baltymų, nukleorūgščių, polisacharidų) molekules, dalyvauja ląstelės vidinėje veikloje, skaido žuvusias ląstelės struktūras, dalyvauja ląstelės susinaikinimo mechanizmuose. Lizosomų fermentai sintetinami grūdėtame endoplazminiame tinkle ir gabenami į Goldžio kompleksą, nuo kurio vėliau atsiskiria Goldžio pūslelės.