Maskvos mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maskvos mūšis (rus. Битва за Москву), tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl Maskvos per II Pasaulinį karą 1941 m. rugsėjo 30 d. – 1942 m. balandžio 20 d.
Vokietijos karinė vadovybė karo su TSRS baigtį siejo su Maskvos užėmimu. Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „Taifūnas“. Pagal jos planą vokiečių tankų grupuotės turėjo pralaužti tarybinės armijos gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti.
„Taifūnas“ prasidėjo 1941 m. rugsėjo 30 d. Vokiečiai pralaužė Vakarų ir Rezervinio frontų gynybą, privertė trauktis ir Briansko fronto kariuomenę. Vadovauti Maskvos gynybai buvo pavesta G.Žukovui.
1941 m. spalio 17 d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Tverę, priartėjo iki Volokolamsko, Naros upės, Tulos, Livnų. Kautynės vyko 80–100 km į vakarus nuo Maskvos. Ypač atkaklios kautynės vyko Tulos srityje ir į šiaurę nuo Maskvos; iš šiaurės vokiečiai prasiveržė iki Maskvos kanalo ir priartėjo prie Maskvos per 25–30 km.
Tačiau įnirtingas tarybinės armijos priešinimasis ir prasidėjusi žiema sustabdė vokiečių puolimą. Tuo pasinaudojo TSRS kariuomenės vadovybė. Ji nutarė pradėti bendrąjį tarybinės armijos puolimą trimis TSRS – Vokietijos fronto strateginėmis kryptimis; šiaurės vakarų (prieš armijų grupę „Šiaurė“), vakarų (prieš armijų grupę „Centras“) ir pietvakarių (prieš armijų grupę „Pietūs“). Puolimas prasidėjo 1942 m. sausio 7 d.
Iki 1942 m. balandžio 20 d. vokiečiai buvo nublokšti į vakarus nuo Maskvos (vietomis 350–400 km).
Vokietijos kariuomenė patyrė pirmąjį didelį pralaimėjimą II Pasauliniame kare.
[taisyti] Nuoroda
- Maskvos mūšis (rusų ir anglų k.)
