Mastrichto kriterijai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Mastrichto kriterijai, dar žinomi kaip konvergencijos kriterijai, yra kriteirijai pagal kuriuos nustatoma, kada ES šalys narės gali pereitį į trečią Europos Ekonominės ir pinigų sąjungos (EMU) etapą ir įsivesti eurą. Keturis pagrindinius kriterijus nustato Europos sąjungos sutarties 121(1) straipsnis. Tos šalys narės, kurios nori įsivesti eurą, privalo atitikti šiuos kriterijus:
1. Infliacija: Ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
2. Vyriausybės finansai:
- Metinis biudžeto deficitas:
- Metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3% bendrojo vidaus produkoto (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Arba bent jau reikalaujama pasiekti lygį artimą 3%. Tik išskirtinės ir laikinos išimtys yra leidžiamos išskirtiniais atvejais.
- Valstybės skola:
- Valstybės skola neturi viršyti 60% bendrojo vidaus produkto (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Jei šis tikslas negali būti pasiektas dėl tam tikrų sąlygų, šis rodiklis turi būti pakankamai ryškiai mažėjantis ir rodyti, kad tinkamas lygis bus pasiektas patenkinamu tempu.
3. Valiutos kursas: Šalis turi būti dalyvavusi Valiutų keitimo kursų mechanizme (ERM II) Europos pinigų sistemoje dvejus paskutiniuosius metus ir nedevalvavusi savo valiutos šiuo laikotarpiu.
4. Ilgalaikių paskolų palūkanų norma: Nominali ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau nei 2 procentiniais punktais didesnė, nei 3-jose geriausius rodiklius turinčiose šalyse narėse (atsižvelgiant į infliaciją).
Šių kriterijų nustatymo tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą Euro zonoje į ją įsijungiant naujoms valstybėms narėms.
