Miškinė kriaušė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pyrus pyraster | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Miškinė kriaušė (lot. Pyrus pyraster) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas. Lietuvos miškuose aptinkamos kriaušės vidutiniškai yra 11,9 m aukščio ir 20,1 cm skersmens. Miškinės kriaušės greitai auga iki 50-60 metų. Šaknijasi gilia liemenine šaknimi ir plačiai šoninėmis. Liemens storgalys trumpas. Jaunos kriaušės niekieno netrukdomos šakojasi beveik nuo pat žemės, bet paprastai apatinės šakos nugraužiamos, todėl suaugusios turi aukštus kamienus. Vainiko forma kinta pagal vaismedžio amžių. Šakos dažniausiai kylančios aukštyn, rečiau žemyn svyrančios. Savaimines kriaušes galima laikyti atspariomis vėjams, nes ir be užvėjos augantys medžiai neturi kokių nors pastebimų trūkumų – pakrypusių kamienų ar netaisyklingų vainikų. Atvirose vietose kriaušių lajos vešlios, plačios, storųjų šakų viršūnės nusvirusios. Jauni kriaušių ūgliai šiek tiek plaukuoti ir labai dygliuoti, senesnieji – be dyglių, lygūs, žvilgantys. Trumpaūgliai dažnai stambesni už šakeles, iš kurių auga.
Derėjimo periodiškumas – 2-3 m. Aplinkos sąlygos (pavasario šalnos, aukštesnė temperatūra žydėjimo metu ir pan.) gali indukuoti kriaušių partenokarpijos reiškinį. Savidulkių kriaušių veislių nėra, todėl miškinės kriaušės irgi turėtų būti autosterilios, tačiau savaime sunkiai plintančios miškinės kriaušės šiuo atžvilgiu dar netyrinėtos.
Miškinės kriaušės gyvena 100 ir daugiau metų. Lenkijoje, Rutki Borki vietovėje, storiausia kriaušė 0,8 m aukštyje buvo 630 cm apimties (aukštis 17 m), o aukščiausia kriaušė Huba vietovėje siekė 25 m
Miškinės kriaušės mediena labai vertinama rinkoje. Ji yra ypač vienalytė ir glaudi, neturi žvilgesio. Balana rožinės spalvos. Cenrinėje stiebo dalyje dažnai susidaro rausvas arba rusvas netikrasis branduolys. Šerdies spinduliai taisyklingame radialiniame pjūvyje kartais matyti kaip siauri tamsūs brūkšneliai. Medienos tankis – 700 kg/m3. Neišdžiovinta mediena nepatvari.
[taisyti] Dekoratyvinės formos
Pavienės kriaušės – kraštovaizdžio puošmena ištisus metus. Dekoratyvinės formos būdingos kitoms lapuočių medžių rūšims lygiai taip pat būdingos ir kriaušėms.
- f. globosa hort. – nedideli medžiai rutuliškomis lajomis;
- f. pendula hort. – medžiai nukarusiomis šakomis ir kt.;
- f. pyraster – vaisiai būna ropiški, kiaušiniškis ir tipiški rutuliški;
- f. achras – vaisiai būna butelio, kūgio, statinės formos ir tipiški kriaušiški.
Apskritai, savaime plintančios kriaušės pasižymi didele fenotipine variacija, ypač vaisių. Tikrųjų laukinių kriaušių vaisių masė vidutiniškai keturis kartus mažesnė už kultūrinių kriaušių sėklūnų (P. communis L.) ir du kartus – už laukinių hibridų (Pyrus pyraster × Pyrus communis). Rutuliški vaisiai kartais būna net kultūrinių kriaušių sėklūnų. Vaisių išvaizda ir minkštimo kokybė gali kisti netgi nuo žiedadulkių rūšies, jau nekalbant apie hibridinės kilmės kriaušių vaisius.
