Mirtilas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mirtilas graikų mitologijoje buvo dieviškas didvyris, Hermio ir Teobulos, Elėjos princesės, sūnus ir Pizos, buvusios Elėje, Peloponeso šiaurės vakarų krante, karaliaus Enomajaus vežėjas.
Lemtingų žirgų lenktynių, turėjusių nulemti santuoką tarp Pelopso ir Hipodamijos, išvakarėse, į Mirtilą kreipėsi Pelopsas (pagal kitą versiją Hipodamija), norėdamas, kad jis sutrukdytų savo šeimininkui, Enomajui, laimėti lenktynes. Kaip kyšis buvo pasiūlyta pirmoji naktis su Hipodamija.
Mirtilas, mylėjęs Hipodamiją, bet bijojęs paprašyti jos rankos, sutiko ir sugadino karaliaus vežimą, pakeisdamas bronzinius ašies kuolelius pagamintais iš bičių vaško. Po to įvykusiam insidente Enomajus mirė prakeikdamas Mirtilą. Tuoj po to Mirtilas bandė suvilioti Hipodamiją, kuri verkdama nubėgo pas Pelopsą. Supykęs Pelopsas užmušė Mirtilą, įmesdamas į jūrą rytiniame Peloponeso krante. Nuo to laiko ta vieta vadinama Mirtojaus jūra didvyrio garbei. Jo kūnas buvo ištrauktas ir nugabentas į Hermio šventyklą, kur jis buvo pagerbiamas kasmetinėmis aukomis.
Mirdamas Mirtilas prakeikė Pelopsą. Šis prakeiksmas persekiojo Pelopso vaikus, įskaitant Atrėją, Tiestą, Agamemnoną, Egistą, Menelają, Orestą ir Chrisipą. Mirtilo laidojimo vieta buvo taraksipas Olimpijoje.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
Pirmapradžiai dievai - Olimpo dievai - Titanai - Mūzos - Nimfos - Fantastinės būtybės |
