Mokymasis įsivaizduojant

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas

Mokymasis įsivaizduojant (vizualpedija, lot. visio + gr. pais „vaikas, berniukas“) – mokymosi metodika. Mokymosi turiniai yra verčiami išraiškiais vaizdiniais. Yra žinoma, kad pasąmonės kalba yra vaizdas, todėl regimoji informacija geriau išlieka atmintyje ir ją lengviau po to atkurti.^{[reikalinga citata]} Būtina susikurti teigiamą vaizdinį.

Mokantis medžiagos apie nemalonius dalykus (pvz., medikams – apie kokias nors ligas), mokymosi turinius galima sieti su kitais asmenimis, o ne su savimi. Mokantis apie įdomius, patrauklius dalykus, galima įsivaizduoti save įvykių tėkmėje arba naudojantis teigiamomis dalyko pusėmis (pvz., mokantis geografijos, įsivaizduojamos kelionės, atostogos pajūryje, susitikimai su žymiais šalies žmonėmis ir pokalbiai apie esminius valstybių atributus, požymius).

Norint įvaldyti vizualizacijos meną, reikia lavinti vaizduotę – stengtis periodninių treniruočių metu įsivaizduoti pačius įvairiausius juslinius potyrius- vaizdus, garsus, kvapus, skonį etc. Abstrakčias sąvokas vaizduotė turi paversti kokiais nors ryškiais vaizdiniais. Tarp sąvokos paminėjimo ir jos vizualizavimo laiko tarpas turi trukti iki 0,5 sekundės.

Pradžioje versti vaizdiniais mokymosi medžiagą bus gana sudėtinga, todėl priėjus tam tikrą sąvoką ir mokantis susijusios informacijos, būtina palaukti, kol vidine žira pamatysime vaizdinį. Jis turėtų būti gyvas, ryškus, gali būti judantis bei skleidžiantis garsus, kvapus etc.

Ši metodika taikytina ne tik mokantis tekstinės medžiagos. Mokytis įsivaizduojant galima ir įgūdžių, lavinant gebėjimus. Muzikai gali klausytis garso įrašų bei įsivaizduoti tarsi groja jie patys. Tokiu būdu galima klausytis virtuoziškai atliktų kūrinių bei kartu sau įsiteigti, kad taip groti visai nesudėtinga.

Yra žinoma, kad pasąmonė neatskiria tariamos sėkmės nuo tikros, todėl kiekvienąkart ją užfiksuoja kaip tikrą ir priskiria konkrečiam asmeniui. Todėl po periodinių tokių treniruočių atsiradęs pasąmoningas tikėjimas savo galiomis ir sugebėjimais padeda priartėti prie tikro mesitriškumo lygio. Svarbu virtuoziško grojimo atvejus susieti su savo asmeniu.

Vizualizacija naudinga ir sportininkams, kai norimas pasiekti rezultatas yra įsivaizduojamas kaip pasiektas ir yra išgyvenami visi su tuo susiję pokyčiai (didelis pasitikėjimas savimi, laimė, euforija ir kt.). Taip pat įsivaizdavimo techniką prasminga naudoti atliekant sudėtingus veiksmus, kuriuose laiko veiksnys vaidina didelę reikšmę. Tokiu atveju sportininkas trasi sulėtintame filme įsivaizduoja veiksmo vyksmą (šaulys, pvz., skrendančią šaudymo lėkštę), ir vizualizuoja, kaip jis ramiai ir šaltakraujiškai sėkmingai atlieka tikslius technikos veiksmus, reikalingus tikslui pasiekti.

Įsivaizdavimas gali būti kaip ir vidinė paskata mokantis „sausus“ dalykus. Rekomenduojama įsivaizduoti teigiamus dalyko išmokimo rezultatus – mokinys gauna gerą pažymį, gerai išlaiko egzaminus, gauna atestatą, studentas – mato teigiamą įrašą studijų knygelėje, tampa pirmaujančiu konkursinėje eilėje, gauna padidintą stipendiją, patenka į norimą specializaciją, sėkmingai baigia studijas, gauna diplomą, patrauklų darbo pasiūlymą, įstoja į užsienio magistrantūrą, dokotrantūrą, yra kviečiamas stažuotis ir kt.