Mokymasis mokant

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Docendo discimus (Mokydami mokomės)

Mokymasis mokant (docentopedija) – mokymosi metodika. Taikant ją tam tikra sritis ar jos pošakis yra studijuojama nuodugniai, o po to gautos žinios yra perteikiamos mokymo procese.

Etapai:

Medžiagos paieškos bei kaupimas.
Informacijos analizė, sisteminimas.
Medžiagos studijavimas.
Medžiagos perteikimas kitiems asmenims.

[taisyti] Medžiagos paieškos

Stengiamasi sukaupti visą įmanomą informaciją apie norimą dalyką. Informacijos ieškoma elektroniniuose šaltiniuose (internete, el. bazėse, duomenų saugyklose), susirandamos visi leidiniai (knygos, žurnalai, straipsniai publicistikoje bei mokslo leidiniuose), lankomi atitinkami renginiai, paskaitos, seminarai, analizuojama oficialių studijų programa.

Trūkstant informacijos šaltinių, pradedami studijuoti visi turimi veikalai, o juose rastos asmenybės bei įstaigos pasitarnauja tolesnei šaltinių paieškai. Gyvi tam tikro dalyko ekspertai visada gali padėti susirasti greičiau norimą medžiagą bei susirasti labiau susistemintą medžiagą – vadovėlius, žinynus, enciklopedijas, žurnalus.

[taisyti] Medžiagos analizė

Antrojo etapo metu yra susipažįstama su visa turima informacija, ji vertinama, stengiamasi nustatyti, ar jos pakanka norimam tikslui pasiekti (įgyti ekspertinių žinių). Atskiriama esminė informacija nuo ne tokios svarbios, bandoma susidaryti ieškomo dalyko studijų planą bei pažintinę programą, įtraukiant, pvz., tam tikras laidas, susitikimus su ekspertais, dalyvavimą renginiuose ir kt.

Nusprendus, kad visa turima medžiaga yra pakankamai išsami bei visapusiška, ji pradedama sisteminti, tvarkyti pagal atitinkamas temas bei potemes. Esant galimybei ji struktūrizuojama, digitalizuojama, nuskenuojant ir paverčiant elektronine forma.

Turint laiko, stengiamasi sukauptą medžiagą paversti enciklopedine. Tam tereikia paimti atitinkamos tematikos enciklopedinius straipsnius ir juos esmingai praplėsti bei pagilinti, remiantis sukaupta informacija bei gautomis žiniomis. Nė vienas leidinys negali pateikti absoliučios informacijos apie kokį nors dalyką. Todėl žinių papildymas, remiantis naujais šaltiniais, kartais gali virsti moksliniu procesu, kai sisteminamos bei lyginamos esamos žinios bei formuluojamos naujos.

Neturint mokslinio išsilavinimo, galima išanalizuoti esamus atitinkamos srities darbus ir tapti tikru ekspertu, jei stengiamasi atitinkamai pateikti medžiagą laikantis tam tikrų metodų. Rastų straipsnių, monografijų teminiai planai gali pasitarnauti ne tik raktinių sąvokų paieškoms, bet ir savišvietos krypčių nustatymui.

[taisyti] Studijos

Turint sutvarkytą bei susistemintą medžiagą, ji pradedama studijuoti. Esant itin dideliems informacijos srautams gali padėti greitasis skaitymas bei kitos informacijos įsisavinimo metodikos. Turint tekstinę medžiagą, ją skaitant gali būti pabraukiamos esminės tezės, teiginiai, naudojant įvairias technines priemones – markerį, pieštuką, spalviklius. Jei turimas tekstas yra elektronine forma, jį galima redaguoti – tam tikrus teiginius paryškinti, padidinti šriftą, sugalvoti naujas dėstomos medžiagos antraštes, išmesti nereikalingus žodžius, paliekant tik esmę. Vėliau galima tokią turimą medžiagą išsispausdinti bei studijuoti toliau.

Rekomenduotina pasidaryti atitinkamas schemas, brėžinius, tarpusavio priklausomybę nurodančius ryšius, kuriant iliustracinę medžiagą. Tai ypač taikytina studijuojant bei sisteminant įvairius struktūrinius vienetus, kuriuos reikia sieti į vieną visumą, pateikti skirtingas tų pačių elementų kalsifikacijas, išskiriant įvairius kriterijus bei skirstymo pagrindus.

Mokantis dalimis, galima įsivaizduoti, kad bus dalyvaujama diskusijoje, kurioje reikės paneigti sužinotus teiginius, bus galima prieštarauti, nustatant kitokią poziciją bei požiūrį į studijuojamus dalykus. „Vidinis oponentas“ gali padėti geriau įsiminti pačius įvairiausius mokymosi turinius.

[taisyti] Medžiagos dėstymas

Šio etapu metu reikia susirasti „auditoriją“. Tai gali būti kad ir vienas šeimos narys, pažįstami, draugai, kokios nors grupės nariai arba tematinis renginys. Korepetitoriams – tai mokinys, kuriam padedama ruoštis atitinkamam dalykui, taip pat koks nors olimpiadininkas, studentas.

Taip pat galima publikuoti straipsnį spaudoje, elektroninėje žiniasklaidoje, nagrinėjant atitinkamą temą arba komentuojant kokį nors įvykį, susijusį su dalyko studijomis. Labai svarbu grįžtamasis ryšys – būtina pasidomėti, kaip „auditorija“ supranta ir priima dėstomą medžiagą, ar viskas aišku. Atsižvelgus į gautas pastabas, stengiamasi pateikti informaciją kuo paprasčiau, vengiant sudėtingumo, didelio abstraktumo, integruojant žinomą medžiagą su patraukliais dalykais, kurie kelia susidomėjimą bei padeda išlaikyti dėmesį.

Auditorijos užduoti klausimai tampa postūmiais, kurie signalizuoja apie esamas spragas arba patvirtina išmoktos medžiagos įsisavinimo bei dėstymo kokybę, nurodo silpnas vietas.