Monza (trasa)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šalis	Italija

Trasos pavadinimas	Autodromo Nazionale di Monza
Grand Prix	Formulės 1 Italijos Grand Prix

Trasos ilgis	5 793 m
Ratų skaičius	81
Distancija	306,180 km
Posūkių skaičius	11
Trasos rekordas	1'21.046 (Rubens Barrichello, Ferrari, 2004)

Tinklalapis	www.monzanet.it

Monza (Autodromo Nazionale di Monza) – legendinė Italijos ir Formulės 1 trasa Monzos miestelyje netoli Milano.

[taisyti] Istorija

Monza Autodrome statybos prasidėjo 1922 metų sausį. Milano Automobilistų klubas nusprendė paminėti savo 25-sias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas Monzoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus. Iškart buvo sukurta privataus kapitalo kompanija prižiurėti statybos darbus – S.I.A.S (Societa Incremento Automobilismo e Sport). Trasos architektu dirbti buvo pakviestas Alfredo Roselli.

Pirmajame projekte trasos ilgis siekė 14 km ir jo sąmata buvo apie 6 mln. lirų. Jau po mėnesio, 1922 vasarį, Milano Automobilistų klubo vadovas padėjo „kertinį akmenį“ ir darbai pajudėjo. Per rekordinį 110 dienų laiką, Monza buvo pasiruošusi lenktynėms. „Monza Autodrome“ turėjo vieną 4.5 km lenktą tiesiąją, du greitų posūkių kompleksus (juose tais laikais buvo pasiekiamas apie 180-190 km/h greitis), kurie buvo sujungti dvejomis tiesiosiomis po 1070 m ir besikeičiančio radiuso posūkiu.

Oficialus atidarymas vyko lietinga 1922 rugsėjo 3 diena, kurio metu dalyvavo Italijos Ministras Pirmininkas. Tos pačios dienos lenktynes laimėjo Pietro Bardolino su „Fiat 501“.

1928-siais įvyko pati skausmingiausia Italijos motosporto istorijoje avarija – pilotas Emilio Materassi lekdamas dideliu greičiu rėžėsi i tribūnas. Be piloto žuvo dar 27 žiūrovai. Laikinai buvo nuspręsta lenktyniauti nedidelėje trasos dalyje. Taip trasa buvo sutrumpinta nuo 14 km iki 4,5 km – lenkta tiesioji ir keletas posūkiu.

Per II pasaulini karą trasa buvo naudojama ne pagal paskirti. Iš pradžių čia buvo atvežtas archyvas, vėliau, žvėrys iš Milano zooparko. Lenktynių danga buvo galutinai sugadinta 1945 tankų parado metu, o pastatai ir tribūnos dar anksčiau.

1948-siais Milano automobilistų klubas nutarė atstatyti trasą, ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. Spalio 17 „Italijos GP“ laimėjo prancūzas Vimil, važiavęs su „Alfa Romeo 158“. O savaite vėliau čia finišavo motolenktynininkų čempionatas. 1955-siais statybos vėl grįžo i Monzą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasa kardinaliai. Išaugęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Buvo sumažintas trasos ilgis iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkis su besikeičiančiu radiusu pavadino „Parabolica“, o dar dvejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/h greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10 km trasos dalis. Italai tikėjosi ne tik Formules 1 lenktynių. Tiesa, 1961 ilgoji trasa po baisios avarijos buvo uždaryta vienviečiams automobiliams. Įvažiuodamas i „Parabolica“ Volfgang fon Trips nesugebėjo išlaikyti automobilio, kuris posūkyje rėžėsi i tribūnas. Žuvo lenktynininkas ir 11 žiūrovu. Organizatoriai nusprendė tribūnas atitverti metaline tvora, bet 1970 rugsėjo 5 per laisvus važiavimus neatlaikė ir ji. Jochenui Rindtui su „Lotus 72“ sugedo stabdžiai toje pačioje „Parabolica“. Bolidas pramušė silpnus tvoros pamatus. Pilotas žuvo.

Jei trasa buvo statyta pasiekti rekordinius greičius, tai dabar organizatoriai suvokė trasos saugumo aspektą. Nuo 1970-uju konstruktoriai ir statytojai stojo i kova su šia problema. Organizatoriai perstato trasą, kad sumažintų greitį. Bolidų konstruktoriai dirba, kad padidintų greiti. Tačiau, baisių avarijų sąrašas didėjo toliau.

Švedų pilotas Ronni Petersonas buvo vienas iš Monzos „specialistu“. Jis čia laimėjo 1973, 1974 ir 1976. Per 1978 Italijos GP startą jis pateko į avariją, susilaužė abejas kojas, ir nugabentas į miesto ligoninę mirė. Čempionu tapo jo komandos John Player Team Lotus partneris Mario Andretti su „Lotus 79“.

90-siais pastatytas naujas boksų kompleksas ir įdiegta „greito saugumo“ sistema suteikia Monzai vadintis viena iš labiausiai įrengtų trasų. Medžiagos, iš kurių pastatyti boksai, gali atlaikyti ugnį dvi valandas, Press-centras talpina 370 žurnalistų. Elektroninė trasos dalis valdoma iš vieno centro su palydoviniu ryšiu ir greitu kanalu per internetą. Trasoje įrengti 31 davikliai kontroliuojantys automobilių padėtis trasoje. Taigi, mažiausias incidentas ir lenkimas tampa komandų ir žurnalistų grobiu.

[taisyti] Statistika

Metai	Pilotas laimėtojas	Komanda laimėtoja
2006	Michael Schumacher	Ferrari
2005	Juan Pablo Montoya	McLaren Mercedes
2004	Rubens Barrichello	Ferrari
2003	Michael Schumacher	Ferrari
2002	Rubens Barrichello	Ferrari
2001	Juan Pablo Montoya	Williams-BMW
2000	Michael Schumacher	Ferrari
1999	Heinz-Harald Frentzen	Jordan-Honda
1998	Michael Schumacher	Ferrari
1997	David Coulthard	McLaren-Mercedes
1996	Michael Schumacher	Ferrari
1995	Johnny Herbert	Benetton-Renault
1994	Damon Hill	Williams-Renault
1993	Damon Hill	Williams-Renault
1992	Ayrton Senna	McLaren-Honda
1991	Nigel Mansell	Williams-Renault
1990	Ayrton Senna	McLaren-Honda
1989	Alain Prost	McLaren-Honda
1988	Gerhard Berger	Ferrari
1987	Nelson Piquet	Williams-Honda
1986	Nelson Piquet	Williams-Honda
1985	Alain Prost	McLaren-TAG
1984	Niki Lauda	McLaren-TAG
1983	Nelson Piquet	Brabham-BMW
1982	Rene Arnoux	Renault
1981	Alain Prost	Renault
1979	Jody Scheckter	Ferrari
1978	Niki Lauda	Brabham-Alfa Romeo
1977	Mario Andretti	Lotus-Cosworth
1976	Ronnie Peterson	March-Cosworth
1975	Clay Regazzoni	Ferrari
1974	Ronnie Peterson	Lotus-Cosworth
1973	Ronnie Peterson	Lotus-Cosworth
1972	Emerson Fittipaldi	Lotus-Cosworth
1971	Peter Gethin	British Racing Motors
1970	Clay Regazzoni	Ferrari
1969	Jackie Stewart	Matra-Cosworth
1968	Denny Hulme	McLaren-Cosworth
1967	John Surtees	Honda
1966	Ludovico Scarfiotti	Ferrari
1965	Jackie Stewart	British Racing Motors
1964	John Surtees	Ferrari
1963	Jim Clark	Lotus
1962	Graham Hill	British Racing Motors
1961	Phil Hill	Ferrari
1960	Phil Hill	Ferrari
1959	Stirling Moss	Cooper
1958	Tony Brooks	Vanwall
1956	Stirling Moss	Maserati
1955	Juan Manuel Fangio	Mercedes-Benz
1954	Juan Manuel Fangio	Mercedes-Benz
1953	Juan Manuel Fangio	Maserati
1952	Alberto Ascari	Ferrari
1951	Alberto Ascari	Ferrari
1950	Giuseppe Farina	Alfa Romeo

[taisyti] Mirtys ir avarijos

1924 Count Zborowski žuvo atsitrenkęs į medį.
1928 Emilio Materassi išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 27 žiūrovai.
1933 Giuseppe Campari, Mario Umberto Borzacchini ir Stanislas Czaykowski.
1955 Alberto Ascari žuvo testuodamas bolidą praėjus 4 dienoms po avarijos Monaco GP
1961 Wolfgang von Trips žuvo išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 11 žiūrovų.
1970 Jochen Rindt žuvo per kvalifikacinį važiavimą.
1973 Renzo Pasolini, Jarno Saarinen žuvo per motociklų lenktynes.
1973 Carlo Chionio, Renzo Colombini ir Renato Galtrucco žuvo per motociklų lenktynes.
1978 Ronnie Peterson po avarijos mirė ligoninėje.