Moralinės normos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moralinės normos – kultūros sandaros elementas, kuris stabilizuoja visuomeninę sistemą, pasiektas keičiant tradicijas ir kategoriškumus.
Su moralės normomis Zigmundas Froidas jungė ego. Froido kritikai nurodo Talkotą Parsoną, prikišant jam: labai siaurus moralinių normų tyrimus, (pagal Froidą tik jinai yra asmenybės struktūros, pagal Parsoną – visos kitos kultūros dalys), arba supaprastintais veiksnių tyrimais (Froidas tyrė atskirų individų elgesį, bet neatsižvelgė į visuomeninę bendrai).
Marija Osovska propagavo ir išskyrė septynis aspektus:
- Moralinės normos biologinio egzistavimo atžvilgiu.
- Moralinės normos tinkamumo atžvilgiu.
- Moralinės normos nepriklausomybės atžvilgiu.
- Moralinės normos privatumo atžvilgiu.
- Moralinės normos paklausos vartojimo atžvilgiu.
- Moralinės normos teisingumo atžvilgiu.
- Moralinės normos sprendžiant visuomeninius konfliktus.