Neverbalinis bendravimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neverbalinis bendravimas – bendravimas, vykstantis nenaudojant žodžių. Neverbalinis bendravimas perteikiamas:
- Ženklų kalba, raštu;
- Kūno kalba. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, pečių traukymas – abejojimą ir t.t. Dažnas burnos srities lietimas pirštais, pieštuku ar bet kuo kitu, lūpų kandžiojimas ar net žandikaulio lietimas ranka rodo, kad žmogus nerimauja, kad ta situacija, kuri sukėlė jam poreikį daryti kažkuriuos iš prieš tai išvardintų veiksmų, jam yra stresinė;
- Gestais;
- Balso intonacija;
- Drabužiais;
- Elgesiu;
- Mimika (veido išraiška). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkinimą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą, siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį;
- Žvilgsniu. Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, viliojimą;
- Prisilietimu;
- Šokiu;
- Plojimais.