Northrop YB-49
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Northrop YB-49 | |
| Tipas | Strateginis bombonešis |
| Gamintojas | Northrop |
| Sukūrė | Jack Northrop |
| Pirmas skrydis | 1948 Spalio 21 d |
| Baigta gaminti | 1950 Kovo 15 d |
| Dabartinis panaudojimas | liko prototipo stadijoje |
| Pagrindinis naudotojas | Amerikos karinės pajėgos |
| Pagaminta vienetų | 3 2 perdaryti iš Northrop YB-35 ir viena YRB-49a modifikacija |
Northrop YB-49 buvo neįprastas bandomasis reaktyvinis bombonešis, susidedantis vien iš sparno. Jį kūrė ir bandė Amerikos karinės pajėgos tuojau po antrojo pasaulinio karo. Pagaminti tik trys tokie lėktuvai. Northrop YB-49 turėjo ir paprastais propeleriais varomą pirmtaką (Northrop YB-35), kuris neatitiko keliamų reikalavimų, nes stūmokliniai varikliai karinėje technikoje tuo metu jau buvo pasenę. Taigi buvo nuspręsta naudoti reaktyvinius variklius.
Turinys |
[taisyti] Charakteristikos
Lėktuvą turėjo valdyti septynių žmonių įgula. Tuščias jis svėrė apie 40 tonų, pakilti galėjo pakrautas iki 87 tonų. Sparno plotis siekė 52,4 metro. Lėktuvas buvo varomas aštuoniais reaktyviniais varikliais. Maksimalus greitis siekė 793 km/h, aukštis – 13 900 m. Kilimo aukštėjimo greitis siekė 19.1 m/s. Lėktuvas be nutūpimo galėjo nuskristi 5 758 km (Kovinio skrydžio nuotolis – 2 599 km).
[taisyti] Bandymai
Northrop YB-49 iškart buvo pasiekti du neoficialūs pasaulio rekordai: šešių valandų nepertraukiamas skridimas nenusileidžiant žemiau 12 200 m ir didžiausias tolimo skridimo greitis (iš oro bazės Kalifornijoje į Vašingtoną atskrista per 4 valandas 20 minučių). Tačiau programa susidūre ir su sunkumais, nes lėktuvas nebuvo pakankamai stabilus. Glenas Edvardsas (kurio vardu vėliau buvo pavadinta bandomųjų lėktuvų bazė Amerikoje) savo užrašų knygutėje yra parašęs jog tai yra „nepaklusniausias lėktuvas su kuriuo aš bet kada bet ką esu bandęs padaryti – kartkartėmis visiškai nevaldomas“. G. Edvardsas vėliau žuvo bandydamas šį lėktuvą (kartu su kitais keturiais įgulos nariais). Lėktuvas kažkodėl nusileido pernelyg žemai, bandydamas pakilti įsibėgėjo iki neleistinai didelio greičio ir subyrėjo, veikiančioms jėgoms viršijus lėktuvo atsparumo ribas.
Nors buvo atkakliai dirbama siekiant padidinti stablumą, per projektui skirtą laiką, to padaryti nepavyko. Sustabdžius projektą, šie lėktuvai buvo sunaikinti.
[taisyti] Nestabilumo problema
Lėktuvą nesunku pilotuoti jei jam nežymiai nukrypus nuo esamo kurso padėties, natūraliai atsiranda jį į pradinę padėtį grąžinančios jėgos. Pavyzdžiu galėtų būti paprasta strėlė: arti smaigalio esantis masės centras ir uodegoje esantčios plunksnos ar sparneliai savaime atsuka smaigalį skridimo kryptimi. Iki atsirandant kompiuteriams, panašiai turėjo būti projektuojami ir lėktuvai. YB-35 buvo palyginus stabilus – rašoma, jog propeleriai padėdavo išlaikyti pusiausvyrą, besisukančioms mentėms sukuriant papildomas stabilizuojančias plokštumas. Reaktyvinis YB-49 buvo labai nestabilus. Manoma, jog buvo klaida tiesiog pakeisti variklius iš esmės neperprojektavus visos lėktuvo konstrukcijos.
Šiuo metu stabilumą galima dirbtinai sukurti naudojant kompiuterines valdymo sistemas, kaip tai buvo padaryta irgi skrendančio sparno stiliumi sukurtame „nematomame bombonešyje“ B2 Spirit.
[taisyti] Alternatyvi programos atšaukimo paaiškinimo versija
Egzistuoja interpretacija, jog iš lėktuvą kūrusios privačios Northrop kompanijos buvo reikalaujama susijungti su valstybės kontroliuojamu Convair koncernu, ir programa buvo atšaukta būtent todėl, jog Northrop jungtis atsisakė.
Šis lėktuvas minimas į lietuvių kalbą išverstoje M. Keidino knygoje „Kosmoso spąstuose“.
