Ovuliacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ovuliacija – subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės po to, kai susiformuoja Grafo folikulas (galutinė folikulo raidos stadija prieš ovuliaciją).
Pas moterį ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14 dienų (normos ribos 12–16 dienų) iki ateinančių mėnesinių, paprastai tai įvyksta apie 8–20 moters ciklo dieną. Kai kurios moterys įvykstant ovuliacijai pajunta nestiprų skausmą pilvo apačioje.
Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja hipofizė) maksimumas. Folikulas galiausiai plyšta – dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų. Ovuliacijos metu gimdos gleivinės membrana pasiekia savo maksimalų dydį, lygiai kaip ir gleivinės liaukos (nors jos dar neišskiria sekreto). Po ovuliacijos Grafo folikulas tampa geltonkūniu, kuris ima gaminti hormoną progesteroną.
Dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija) remiasi būtent ovuliacijos dienos nustatymu. Yra žinoma, kad maždaug pradedant 3–4 diena po ovuliacijos moteris negali pastoti.
