Patrimpas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Patrimpas (Potrimpas, Natrimpas, Antrimpas, Trimpas, Jorė) – senovės lietuvių dievybė.
Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus. Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos. Jam aukodavę javų pėdus, mirą, gintarą, vašką ir kt. Krikščionybės laikais jis sutapatintas su Jore. Jorė, arba Trimpa, buvo ir arklių globėjas.
Šio dievo garbei žyniai dideliame inde laikė žaltį, kurį rūpestingai maitino, lakino pienu, guldė varpose. Lietuviai, eidami į karą, sutiktą žaltį laikė Patrimpo pasiuntiniu. Aukojant, vyriausiasis žynys turėjo tris dienas pasninkauti, gulėti ant plikos žemės ir mėtyti smilkalus į amžinąją ugnį.
Jorė – žaluma – pasirodanti pavasarį, sniegui nutirpus. Suvėlavus pavasariui, žmonės dejuodavo: „Ai Jorutėle, kam esi?“. Jorei atėjus, baigdavosi badas, kuris kaip slibinas vis rijo žmones ir gyvulius.
