Pavasarinė raktažolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Primula veris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pavasarinė raktažolė (Primula veris) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Pavasarinė raktažolė (lot. Primula veris, angl. Cowslip, vok. Echte Schlüsselblume) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalas. Aukštis 15-35 cm. Šakniastiebis trumpas, su gausiomis šaknimis. Visi lapai skroteliniai, šviesiai žali. Žiedai sukrauti vienašalio skėčio pavidalo žiedyne, kuris išauga ant ilgo žiedynkočio. Taurelė šviesiai žalia, plaukuota. Vainikėlio vamzdelis geltonas. Žydi balandžio – gegužės mėn.
Lietuvoje dažna rūšis. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, šviesesniuose miškuose visoje Lietuvoje (retesnė tik šiauriniuose rajonuose). Yra vaistinis augalas.
[taisyti] Gydomosios savybės
Pavasarinės raktažolės šaknys ir šakniastiebiai turi nemažai triterpinių saponinų (3-12%), todėl raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų vaistažolių rinkinių sudėtį. Be to, ten pat yra ir salicilo rūgšties glikozidų, dėl kurių šaknys turi specifinį kvapą, tačiau manoma, kad jie padeda slopinti uždegimus. Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, kilus neuralginiams skausmams. Apie gydomąsias raktažolės savybes rašoma jau XVI-XVII a. medicinos knygose.
