Portugalijos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Portugalijos istorija kupina radikalių posūkių: valstybės iškilimas XV-XVI amžiais, po to sekantis nuosmukis, o vėliau – politinis ir ekonominis atsigavimas.
[taisyti] XV a. – XIX a.
Pagal „Pasaulio dalybų“ sutartį (1494 m.) Ispanijai atiteko žemės į vakarus, o Portugalijai – į rytus nuo 48 vakarų ilgumos. Portugalijos įtaka tarptautinėje arenoje prarasta XVIII-XIX amžių sandūroje. Tai įtakojo keli įvykiai: 1755 metų žemės drebėjimas, sunaikinęs Lisaboną, okupacija Napoleono karų metu bei didžiausios kolonijos – Brazilijos nepriklausomybės paskelbimas 1822 metais.
[taisyti] XX a.
Po 1910 m. revoliucijos panaikinta monarchija, vėliau sekė beveik šeši represinio režimo dešimtmečiai.
1974 m. imtasi demokratinių reformų. Suteikta nepriklausomybė visoms Afrikos kolonijoms, o 1986 m. prisijungta prie Europos Bendrijos (EB).
[taisyti] Geografijos istorija ir atradimai
Portugalijos jūrų keliautojas Vasko da Gama 1498 m. atrado jūrų kelią į Indiją, Pedru Kabralas 1500 m. pasiekė Braziliją, o Ferdinandas Magelanas ir jo bendražygiai 1519 -1521 m. – didžiausią Lotynų Amerikos valstybę – Braziliją.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
