Prelatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prelatas (lot.: praelatus, esantis priekyje, privilegijuotas) – garbės titulas Krikšionių Bažnyčiose.
Katalikų Bažnyčioje prelatu taip pat vadinamas vyskupas arba abatas, turintis valdingus įgaliojimus.
Prelatas taip pat gali būti kurijos tarnautojas. Prelato titulą paprastai suteikia Popiežius.
Pastaruoju metu prelato titulas suteikiamas už įvairius nuopelnus, atsidavusią veiklą Bažnyčiai (gausų išpažinčių klausymą, aktyvią veiklą parapijoje, ilgametį kunigavimą ar klebonavimą bei kt.).
