Prezumpcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prezumpcija (lot. presumption) – yra kažkokios prielaidos laikymas juridiškai patikima, kol neįrodoma kitaip. Pavyzdžiui, teisėje laikoma, kad kaltinamasis yra nekaltas, kol jo kaltės neįrodo teismas (nekaltumo prezumpcija). Todėl būtent kaltinančioji pusė turi įrodinėti, kad atsakovas kaltas, o ne atsakovas įrodinėti, kad yra nekaltas.