Psilofitai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psilofitai – seniausia žinoma sausumos augalų grupė. Jie gyveno prieš maždaug 420-400 ml. metų, o paskui išnyko. Psilofitai buvo nedideli žoliniai augalai ir augo vandens telkinių pakrantėse. Jie dar neturėjo stiebų, lapų, šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, kurių požeminės dalys turėjo rizoidus. nuo dumblių psilofitai skyrėsi ne tik išvaizda, bet ir sudėtingesne vidine sandara. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – mediena ir karniena. Psilofitai dauginosi sporomis. Iš psilofitų atsirado sporianiai induočiai, kurie jau turėjo stiebus, lapus bei šaknis, ir tikriausiai samanos.