Raumeninis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Raumeninis audinys – vienas iš 4 pagrindinių gyvūnų audinių grupių. Jis atlieka judėjimo funkciją, nes sudarytas iš ypatingų ląstelių, kurios gali susitraukti. Kūnas juda susitraukinėjant ir atsipalaiduojant raumenims.

Visą bendrą raumeninį audinį sudaro skirtingi raumenys, kurie skirstomi į 3 grupes:

• Griaučių skersaruožiai raumenys sudaryti iš ilgų, ruožuotų (dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolių, cilindro formos ląstelių. Jos susitraukinėja valingai, todėl galime koordinuoti savo judesius.
• Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir daugelį kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempi ir susitraukti. Ląstelės neruožuotos, verpstės formos, vienbranduolės. Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime sąmoningai priversti savo vidaus organus atlikti kokį nors veiksmą, taip pat praktiškai negalime pasipriešinti, kai prasideda vėmimo procesas.
• Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų ląstelių mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienbranduolių ląstelių, kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis, ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masę- miokardą. Jis susitraukinėja nevalingai, tačiau griežtai kontroliuojant ir reguliuojant parasimpatinei nervų sistemai.