Regimasis ryškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Regimasis ryškis (m) yra stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensinis spindesio matas. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t.y. nuo absoliutinio ryškio), bet ir nuo to, kokiame atstume nuo stebėtojo jis yra (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi galime matyti objektus iki šešto ryškio.
[taisyti] Apibrėžimas
Senovės graikų astronomas Hiparchas (gyvenęs antrame amžiuje prieš mūsų erą) suskirstė visas danguje naktį regimas žvaigždes į šešis ryškius. Ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo.
1856 Pogsonas formalizavo žvaigždinių ryškių skalę. Ryškis gali būti apskaičiuojamas:
- m = − 2,5lgI + C, kur
I – šviesos srautas C – konstanta.
Astronominė ryškių skalė yra logaritminė, nes pojūtis (išgyvenimo intensyvumas) yra proporcingas stimulo (dirginimo) intensyvumo logaritmui (Vėberio-Fechnerio dėsnis). Be to, kadangi Hiparchas nusprendė, kad ryškis tuo mažesnis, kuo žvaigždė ryškesnė, formulėje naudojamas minuso ženklas.
Praktikoje naudingos dvi taisyklės:
- Šviesos srauto sumažėjimas 100 kartų atitinka ryškio sumažėjimui 5 vienetais.
- Ryškio sumažėjimas vienu vienetu reiškia šviesos srauto sumažėjimą 102 / 5 = 2,512 kartų.
[taisyti] Kai kurių objektų regimieji ryškiai
| Objektas | m |
|---|---|
| Saulė | −26,7 |
| Mėnulis (pilnaties metu) | −12,6 |
| Venera (maksimume) | −4,4 |
| Sirijus (ryškiausia žvaigždė) | −1,6 |
| Andromedos ūkas | +3,4 |
| Silpniausios matomos žvaigždės | +6,0 |
| Centauro proksima | +11,1 |
| Ryškiausias kvazaras | +12,6 |
| Silpniausias objektas, stebimas su 8 metrų teleskopu nuo Žemės |
+27 |
| Silpniausias objektas, stebimas Hablo kosminiu teleskopu |
+30 |
