Rugiagėlė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Centaurea cyanus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rugiagėlė (Centaurea cyanus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Rugiagėlė (lot. Centaurea cyanus, angl. Cornflower, vok. Kornblume) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, priklausantis bajorių (Centrauirea) genčiai. Lietuvoje dar vadinama vasilka, vosilkė. Vienametis ar dvimetis plaukuotas augalas, 20-75 cm aukščio. Stiebas šakotas, briaunotas. Lapai pailgi, į pamatą siaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę prigulusiais ir pasišiaušusiais plaukeliais. Dauginasi sėklomis. Žiedai mėlyniausi iš visų mums pažįstamų žiedų (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai, jų paskirtis – vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė.
Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bitės bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi neilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais.
Rugiagėlė žinoma kaip rugių piktžolė, stelbianti kultūrą. Tačiau kaip medingas ir vaistinis augalas ji yra naudinga. Lotynišką vardą augalui suteikęs išmintingasis kentauras Chironas, gydęs žaizdas jo žiedų nuoviru. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius ir parfumerijos gaminius. Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.
Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas.
