Sėdmenys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sėdmenys (lot. nates, clunium arba gluteus) – kūno dalis, esanti užpakalinėje dubens dalyje. Jas sudaro sėdmenų raumenys: gluteus maximus, gluteus medius ir gluteus minimus, tarp kurių yra riebalų sluoksnis. Tai yra dvi maždaug apvalios formos dalys, tarp kurių atsiveria išangė. Žmonėms ir primatams sėdmenys suteikia galimybę sėdėti patogiai, perkeliant kūno svorio centrą ties uodegikauliu (o ne ties kojomis, kaip kad sėdi, pvz., šuo ar katė).
Pseudomokslas, kurio pagrindas pranašystėms ir aiškinimams yra sėdmenys, vadinamas rumpologija.
[taisyti] Sėdmenų socialinis vaidmuo
Kadangi sėdmenys yra gana arti išangės ir lytinių organų, jie priskiriami intymioms vietoms. Tačiau sėdmenims priskiriamas ne tik erotinis, bet ir nešvarumo atspalvis, kartais – su humoristiniais motyvais. Nuogas užpakalis daugelyje kultūrų susijęs su gėdos jausmu, nors demonstratyvus sėdmenų apnuoginimas dažnai turi provokacinę ar protesto reikšmę. Sėdmenų mušimas vaikams yra gana paplitusi bausmės forma. Sėdmenų lytinis patrauklumas būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims.
Pabrėžiant graikų deivės Afroditės sėdmenų grožį, ji taip pat buvo vadinama Kallipygos, t.y. „turinti gražų užpakalį, sėdmenis“.
[taisyti] Sėdmenų vaizdavimas virtualioje erdvėje
Sėdmenys turi savo sutartą, vien ASCII simboliais perteikiamą vaizdą, kai kada vartojamą Internete:
- ()*().
Skype internetinių pokalbių tekstiniame variante trumpinys (mooning) iškviečia sėdmenis rodančio žmogaus figūrėlę.
