Sangrūda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sangrūda | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Sangrūda
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kalvarijos savivaldybė | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Kalvarijos. Seniūnijos centras. Netoliese yra Lietuvos ir Lenkijos siena. Kaime yra medinė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1973 m. – viena iš retų bažnyčių, pastatytų sovietmečiu), vidurinė mokykla, savivaldybės vaikų laikinosios globos namai.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Sangrūdos bažnytkaimis yra prie Gazdos upelio (kairysis Kirsnos – Šešupės šakos – intakas, 15 km ilgio). 26 km į šiaurės vakarus nuo Seinų, 10 km į pietus nuo Kalvarijos, tik 4 km nuo buvusios Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos.
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą Sangrūda minima 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose. Nuo senų laikų Sangrūda buvo gretimo Mockavos (Mockų) dvaro palivarkas. 1824 m. jo savininkas buvo rusų generolas Suvorovas. 1922 m. dvaras išdalintas, jo vietoje susikūrė kaimas.
Parapija Sangrūdoje atsirado dėl Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos išvedimo. Po šių dviejų valstybių karo Punsko valsčius buvo perskeltas į dvi dalis: pietinė su pačiu Punsku atiteko Lenkijai, šiaurinė – Lietuvai. Iš kaimų Lietuvos pusėje sudarytas Punsko valsčius su centru Sangrūdoje.
1923 m. jam priklausė 27 gyvenvietės, 450 ūkių ir 2907 gyventojai.
[taisyti] Parapija
[taisyti] Parapijos kūrimasis
Parceliuojant Sangrūdos dvarą, jo centras su sodu ir trobesiais (8 ha žemės) pavestas naujai besikuriančiai parapijai. 1925 m. buvo nupirktas akmeninis dvaro klojimas, o ant jo likusių sutrumpintų akmeninių pamatų pastatyta medinė bažnyčia. Ant fasado uždėti du žemi mediniai bokštai su aukštais piramidiniais stogais ir ornamentuotais kryžiais, pagamintais XIX amžiuje su rutulinėmis bazėmis. Bokštuose buvo keturi langai varpams skardenti. Virš pagrindinių durų platus langas ir lėkštas trikampis frontonas sulig stogo galu. Visa bažnyčia monotoniškai apkalta gulsčiomis lentomis, stogai skardiniai.
Bažnyčią statė vietiniai žmonės, kuriems vadovavo senas meistras Baltramiejus Mikulskis. Pagerbiant meistrą Sangrūdos parapijoje pradėta švęsti šv. Baltramiejaus atlaidai. Taip pat įruošta klebonija ir ūkiniai trobesiai. Šiuos darbus vykdydamas Sangrūdos klebonas kun. Saliamonas Kaunas paėmė 13.000 litų paskolą. Jo įpėdinis kun. Kazimieras Tumosa skolas išmokėjo, įtaisė tris altorius, reikalingą inventorių, liturginius rūbus ir kt.
Bažnyčia pašventinta 1929 metais. 1940 metais Sangrūdoje tebuvo 40 gyventojų. Tais metais parapija turėjo 1748 katalikus ir priklausė Kalvarijos dekanatui.
[taisyti] Tarybiniai metai
1971 m. kovo 26 bažnyčia sudegė. Velykų švenčių šv. Mišios buvo atlaikytos prie klebonijos kampo. Netrukus į Sangrūdą atsiunčiamas 6 metus vikaravęs jaunas kunigas Kazimieras Skučas (gim. 1934 m., kunigu įšventintas 1965 m.).
Kadangi negavo leidimo stalyti naują bažnyčią, buvo išsiderėta, kad iš buvusios klebonijos pastato (špitolės), stovėjusios prie pat senosios bažnyčios šventoriaus, būtų įruošta maldos namai. Karkasinis klebonijos pastatas buvo 3 metrais pailgintas, padidinti langai, perstatytas. Vėliau paslapčia pristatytas bokštas su varpu ir šviesiais langais virš frontono durų. Priešingoje stogo dalyje įruoštas pakilimas, virš kurio nedidelis bokštelis. Naujasis pastatas įgavo jaukios bažnytėlės pavidalą. Jis yra 18 m ilgio ir 8 m pločio, talpina iki 250 žmonių. Kiek vėliau klebonavęs kun. Jonas Alesius iš pagrindų atnaujino bažnytėlės vidaus apdailą, nupirko gintarinius kryžius, naujus sietynus.
1975 spalio 5 d. Sangrūdos parapija minėjo 50 metų parapijos jubiliejų. Ta proga šventoriuje buvo pastatytas akmeninis paminklas. Sudegusios bažnyčios pamatų vietoje įruošta kryžiaus pavidalo gėlių lysvė, pastatyti trys kryžiai (išlikę po gaisro).
Kad ir kaip tarybinė valdžia stengėsi slopinti tikėjimą, parapijos dvasios palaužti nepavyko. Tokia mažytė parapija išaugino net 7 kunigus (2 iš jų vyresnės kartos): Petras Sitka, Juozas Barkauskas, Juozas Kaknevičius, Deimantas Brogys, Vitas Kaknevičius, Alvydas Dvareckas, Vytautas Kajokas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Sangrūdos parapijos tikintieji degė viltimi pamatyti ant senų bažnyčios pamatų naują šventovę.
[taisyti] Atgimimo metai
1995 metais Sangrūdos parapijos klebono R. Brūzgos iniciatyva pradėta statyti nauja bažnyčia. Bažnyčią projektavo architektai iš Vilniaus D. Čeponis ir A. Boruta. Statyba vyko „apglėbiant“ senosios sudegusios medinės bažnyčios pamatus. Šiuolaikiško stiliaus statinys gražiai įsikomponavo bažnytkaimio aplinkoje ryškiai pagyvindamas nuotaiką.
Senoji bažnyčia toliau tarnauja parapijiečiams kaip šarvojimo salė. Bažnyčios statyba kainavo apie 2 mln. litų. Lėšas aukojo šalpos organizacija „Renovabis“ iš Vokietijos, Amerikos lietuvis Algirdas Markevičius, Marijampolės rajono savivaldybė, parapijiečiai.
Bažnyčia konsekruota 1999 m. birželio 6 d. Jo ekscelencija vyskupas J.Žemaitis, įvertinęs Sangrūdos klebono Roberto Brūzgos veiklą, savo dekretu jam suteikė Vilkaviškio vyskupijos kapitulos garbės kanauninko titulą. 2000 m. Sangrūdos parapijoje priskaičiuojama 1132 parapijiečiai. Naujoji šventovė tapo ne tik maldos namais, bet ir kultūros židiniu.
[taisyti] Parapijos kunigai
Nuo Sangrūdos parapijos įsikūrimo bažnyčioje dirbę kunigai:
|
[taisyti] Kultūra
Klebono iniciatyva kviečiami profesionalūs chorai, orkestrai ir atlikėjai, vyksta teatralizuoti vaidinimai Šv. Kalėdų bei Trijų Karalių švenčių progomis.
Minint 2000-uosius eucharistinius metus bendruominėje organizuota savivaldybės vaikų ir jaunimo šventė „Dainuojanti ir šokanti jaunystė“. Ta proga labiausiai pasižymėjusiems kultūroje klebonas įsteigė sidabrinius atminimo ženklus. Bažnytinėje aplinkoje minimos ir valstybinės šventės, atliekant literatūrines – muzikines kompozicijas. Kultūrinėje veikloje dalyvauja Sangrūdos vidurinės mokyklos moksleiviai, Trumpalių bei Reketijos užkardų kariai, parapijiečiai.
