Saulės spinduliavimo charakteristikos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės spinduliavimo charakteristikos. Saulės spinduliavimo spektras artimas absoliučiai juodo kūno spektrui, kai to kūno paviršius yra apie 6000˚K. Saulės spinduliai sklinda šviesos greičiu. Saulė spinduliuoja ir spinduliai sklinda tiesa linija. Teikiama energija svyruoja nes saulė sukasi apie žemę elipsės forma. Vasarą saulė toliau nuo žemės, o žiemą arčiau. Saulės spindulių kritimo kampas svyruoja tarp 23,5%. Todėl turime du laikotarpius, periodus-žiema, vasara. Joninės ir Kalėdos-ilgiausia ir trumpiausia diena. Kai saulės spinduliai pasiekia žemę, atmosfera dalį spindulių praleidžia, o dalį absorbuoja. Todel sviečiant saulei šviečia ir dangaus sfera. Skiriamas dvejopas spinduliavimas: tiesioginis-spinduliai ateina iš saulės disko, tai taškinis saulės šaltinis; difuzinis-spinduliavimas nuo išskaidytos saulės sviesos. Jis nėra vienalytis. Didž.spinduliavimas iš disko. Beje, giedrą dieną tiesioginio spinduliavimo poveikis didesnis nei ūkanotą dieną. Saulės spinduliavimo spektras artimas absoliučiai juodo kūno spektrui. Saulės spinduliai pasiekę žemę yra sugeriami ir išskaidomi. Saulės spinduliai kertantys paviršių yra laužiami. Tai aktualu kai saulė artėja ties horizontu. Ilgesnio ilgio bangos išskaidomos mažiau. Tam tikro ilgio bangos yra absorbuojamos molekulių. Beto, absorbuoja deguonis, azotas, anglies dvideginis bei vandens garai. Žiemą apšvietimo intensyvumas mažesnis. Lietuvoje saulėčiausia vieta yra Nida. Intensyvumas apie 1042 kWh/m2 . Mažiausiai saulėta yra Biržuose. Ten tik 926 kWh/m2 . Vilniuje apie 939 kWh/m2 . Didžiausias spinduliavimas orientuojamas į pietus.
